Šia tema diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Prieita „kritinė riba“?
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus valstybės biudžetą vadina „deficitiniu“, tačiau jei būtų žiūrima, kaip pastarąjį dešimtmetį atrodė finansų planavimas, nuosekliai buvo planuojamas vis didesnis ir didesnis deficitas.
Visgi svarstoma, kad rinkiminis laikotarpis neprisidėjo prie biudžeto deficito skaičiaus planavimo. Normalu, anot ekonomisto, kad kritika neišvengiama vien dėl to, kad biudžeto projektas pasiūlytas ne opozicijos.
Juo labiau – Lietuva yra pasimokiusi iš 2008 m. krizės. Tai reiškia, kad visi nori turėti saugų variantą ir pasiruošti pačiam blogiausiam variantui.
Biudžeto projektą galima palyginti su 2022 metais, kur pajamos ir išlaidos skyrėsi 5 proc., nors faktiškai išlaidos siekė 14 proc. daugiau už pajamas. Kitais metais projektuojamos išlaidos bus apie 25–26 proc. didesnės už pajamas, taip pasirenkant saugesnį variantą.
„Šalis negali metai iš metų gyventi su tokiais projektuojamais apie 20 proc. nesuėjimais tarp pajamų ir išlaidų. Savotiškai tam vieną dieną turi ateiti galas: arba mes sumažiname išlaidas ir taip valstybei pasakom, kad vienos arba kitos gyvenimo srities finansuoti esame nepajėgūs, o nuo šiol tai darys patys gyventojai, arba susitvarkome su pajamų dalimi“, – kalbėjo A.Bartkus.
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas patikino, kad Laisvės partijos lūkesčius biudžeto projektas patenkino – buvo atsižvelgta į pirminius siūlymus kaip kelių infrastruktūra, ar mokinių neformalusis ugdymas.
„Reikės stebėti, kad kitų metų biudžete būtų užtikrinta, kad mokytojų atlyginimų kilimas būtų realus – tam gali prireikti ir biudžeto peržiūros“, – komentavo jis, pridurdamas, kad dėmesys turi būti ir gynybos išlaidų didinimui.
Tačiau Europos Komisija palieka galimybę Lietuvai skolintis ir santūriau vertina deficitą. V.Mitalas pabrėžė – gynybos finansavimo didinimui kitų metų biudžete vietos yra.
„Kol kas (aut. past. – gynybos mokestis) yra tuščiavidurė kaliausė, daugiau ne kažkas“, – sakė jis, kalbėdamas apie viešojoje erdvėje girdimas kalbas apie tokio tipo mokestį gynybos reikmėms.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius taip pat radijo laidoje pasisakė apie valstybės kitų metų biudžetą. Anot jo, taip ir buvo tikimasi, kad biudžeto projektas bus priimtas.
Jis mano, kad tai, jog Vyriausybė biudžeto deficitą paliko ties 3 proc. riba, reiškia, jog prieita „kritinė riba“.
„Nežinau, kaip bus planuojamas 2025 m. biudžeto projektas, kur automatiškai visi socialiniai įsipareigojimai, kurie buvo numatyti šiemet ir ateinančiais metais, jie tik didės“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Taip pat nėra numatyta ir jokių pastovių pajamų, o 2025–2026 m. skolos aptarnavimo išlaidos augs nuo 300 iki 400 mln. eurų papildomai. „2025 m. jau yra tam tikra finansinė bomba“, – patikino Seimo narys.
Atkeiptas dėmesys į Valstybės kontrolės, ekonomistų pastabas, kurios varo į neviltį. Su šiuo požiūriu sutinka ir pašnekovas.
„Šios Vyriausybės didžioji klaida padaryta per jų valdymo laikotarpį, kad perkamoji galia 2022 m., 2023 m. sumažėjo tiek dirbančiųjų žmonių, tiek ir pensininkų. Čia ir parodo, kad nėra racionalaus išlaidų planavimo“, – komentavo radijo laidos dalyvis.
Tarkime, antrajame pusmetyje nematoma rezervo galimybių, kaip būtų galima didinti atlyginimus, pavyzdžiui, mokytojams.
Kaip gyvensime kitąmet?
Netylant kalboms apie perkamąją gyventojų galią ir atlyginimų augimą kitąmet, A.Bartkus mano, kad kainų lygis stabilizuojasi, o kitais metais galima tikėtis nominalaus darbo užmokesčio augimo, kuris siektų apie 10 proc., o realusis darbo užmokestis – apie 7 proc.
Palyginus 2022 m. ir 2023 m. trečiuosius ketvirčius, nominalusis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai augo 12 proc. Atsižvelgiant į tai, kad paraleliai augo kainos, perkamoji galia vidutiniškai išaugusi beveik 5 proc.
Nepaisant to, pastebimas lėtėjimas. Didžiausia perkamoji vartotojų galia buvo 2021 m. ketvirtą ketvirtį. Šiuo metu yra apie 2 proc. mažesnė.
Visgi džiugių naujienų, kalbėdamas apie bendrąjį vidaus produktą (BVP), pasakyti negalėjo. Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika buvo panašiame lygyje, kaip ir antrąjį ketvirtį.
„Stovėti vietoje irgi nereikia labai baimintis, nes jei mes pagaminame nemažai produkcijos, tai stovėjimas vietoje nėra labai blogas dalykas. Bet jeigu pažiūrėsime į ilgesnį laiko tarpą, tai mes pamatysime, kad maždaug nuo 2021 metų galo stovime vietoje“, – aiškino ekonomistas.
Tai jau kelia tam tikrą nerimą, patikino pašnekovas.
Seimo narė Rasa Budbergytė tikina, kad dar yra neaišku, kokia kitais metais bus ekonominė padangė tiek pasauliniu, tiek lokaliu mastu.
Tačiau pašnekovė sako – priimtas biudžetas kitiems metams „nežada to gero gyvenimo, koks jis galėtų būti“. Jis įtemptas kaip styga ir su didele valstybės skola, dar vieną apibūdiną išsakė R.Budbergytė.
Viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais numatytas 7–10 proc. atlyginimų augimas, kai infliacijos prognozės svyruoja apie 2 proc., todėl jų perkamoji galia kitais metais tikrai didės, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Aš manau, kad tai yra tiesiog priverstinis žingsnis, kurį privalėjo padaryti, – dėstė R.Budbergytė. – Todėl, kad yra neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, mėnesinės minimaliosios algos didinimas, o tokie žingsniai yra tam, kad padidintų žmonių perkamąją galią, kad jie galėtų išgyventi nerimstančią infliaciją, nors to nepakanka.“
Į žemų kainų lygį jau nebegrįšime, patikino ji, pridurdama, kad nėra įsitikinusi, ar tikrai kitąmet viskas bus taip gerai. Pašnekovės manymu, valdantieji ir Vyriausybė nepadarė visko, ko galėjo.
Suprantama ir tai, kad Lietuvos ekonomika priklauso ir nuo pasaulio rinkų, ir nuo karo Ukrainoje ir pasekmių.
