„Projekto esmė yra ta, kad kreditorius, kokia nors įmonė, kreiptųsi dėl skolos ir perduotų skolos išieškojimą ne iš karto skolų išieškojimo bendrovėms, bet pirmiausia pati bent du kartus kreiptųsi į skolininką ir tik po 60 dienų perduotų skolų išieškojimą įmonėms. Prieš perduodama ji turėtų taip pat informuoti skolininką, kokius asmens duomenis perduoda ir kokiai bendrovei perduoda“, – pateikdamas įstatymo pataisas sakė M. Skritulskas.
Pasak jo, projektu siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. Įstatymo pataisas parengusio Seimo nario M.Skritulsko teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kai skolų administravimo įmonės piktnaudžiauja, pateikia niekuo nepagrįstus skolos išieškojimo įkainius, kurie neretai viršija kelis kartus pačią skolą.
„Praktikoje pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kuomet pradelsiama porą dienų sumokėti nežymią skolą, tarkime, 5 ar 10 eurų, o iš paskos ateina kitos skolos išieškojimo bendrovės niekuo nepagrįstas sumos dydis, pavyzdžiui, 30 eurų, kelis kartus ar net dešimt kartų didesnė suma, ir reikalaujama apmokėti. Ypač senyvo amžiaus žmonės, vengdami ginčų ir nesusipratimų, tiesiog pasiryžta sumokėti ir šią niekuo nepagrįstą sumą. Taigi įstatymo principas būtų toks, kad pirmiausia pats kreditorius bandytų išieškoti skolą“, – sakė M. Skritulskas.
Jis primena, kad panašios antstolių paslaugos įkainiai yra nustatyti teisės aktais
Pritardamas projektui Seimo narys Andrius Bagdonas pastebėjo, kad šiuo metu skolų išieškojimas yra gana agresyvus, žmonės yra persekiojami dėl keleto eurų.
„Anksčiau, panašu, kad to nebuvo, bet dabar, jeigu žmogus pradelsia keletą dienų apmokėti 10 eurų, 15 eurų sąskaitą už šildymą, šaltą vandenį, karštą vandenį, jo duomenys iš karto perduodami išieškojimui ir žmogui tenka susimokėti 10 eurų už, pavyzdžiui, šaltą ar karštą vandenį ir dar papildomai susimokėti keletą eurų išieškojimo įmonei. Man atrodo, tas išieškojimas prasidėjo gana agresyvus, žmonės yra persekiojami dėl keleto eurų. Aš nekalbu apie dideles sumas, bet dėl keleto eurų žmonės iš tiesų yra terorizuojami. Tą įstatymais reikėtų tiesiog sutvarkyti, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – sakė A. Bagdonas.
Įstatymo pataisomis siekiama įpareigoti pardavėjus ir paslaugų tiekėjus pirmiausia patiems dėti pastangas išieškoti skolas iš vartotojų, ir nustatyti, kad tik nepavykus, t. y., neatgavus skolos apmokėjimo po dviejų kreipimųsi, ir kai nuo pirmo kreipimosi yra praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų, jie galėtų perduoti skolos administravimą trečiajam asmeniui.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant informaciją apie trečiąjį asmenį, kuriam bus perleistas vartotojo skolos administravimas, vartotojo asmens duomenis, kurie bus perduoti trečiajam asmeniui bei kitą informaciją, susijusią su skolos administravimu.
Už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas šią savaitę po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Projektą svarstys Seimo Ekonomikos komitetas. Parlamentarai pritarė Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos pasiūlymui paprašyti Vyriausybės išvadų dėl šio projekto.
