Pokyčiams atviri
Maisto atliekų rūšiavimui skirtą daugkartinę rudą dėžutę ir biologiškai suyrančius oranžinius maišelius galima atsiimti savivaldybėje, sostinės seniūnijose ir stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Į sostinės savivaldybę atvykę vilniečiai žurnalistams pasakojo, kad maisto atliekas rūšiuoja jau kurį laiką – kai kurie net 6–8 metus. Todėl ir dvejonių dėl oranžinių maišelių ir rūšiavimui skirtos talpos atsiėmimo nebuvo.
Atsirado ir tokių, kurie į savivaldybę nusprendė atvykti siekdami nuraminti sąžinės priekaištus.
„Tiesiog ėjau pro šalį ir netikėtai pamačiau užrašą, jis atkreipė mano dėmesį. O kadangi mes rūšiuojame popierių, stiklą ir tuos visus dalykus, kurį laiką mane graužė sąžinė dėl maisto atliekų. Tai galvoju, gal šita akcija man padės nuraminti sąžinę, kad nerūšiuoju maisto atliekų“, – pasakojo vilnietis.
Kokios atliekos turėtų būti rūšiuojamos?
Vilniaus savivaldybės atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė pasakojo, kad sužinoję apie maisto atliekų rūšiavimui skirtų dėžučių ir maišelių dalijimą, vilniečiai noriai atvyksta jų atsiimti. Vien per pirmąją rūšiavimo priemonių dalijimo parą buvo atsiimta maždaug 800 kibirėlių ir maišelių.
Oranžiniuose maišeliuose, pasak savivaldybės atstovės, turėtų nugulti visos atliekos, kurios lieka virtuvėje gaminant maistą. Tvirtai užrištus maišelius reikia laikyti rudoje dėžutėje, o ją prikaupus, maišelį su atliekomis išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį.
Pasitikrinti, kurias atliekas reikia rūšiuoti būtent šiuo būdu – nesudėtinga. Ant dėžutės galima rasti sąrašą su pavyzdžiais.
„Tai įvairios lupenos, daržovių, vaisių atliekos, kavos tirščiai, arbatos maišeliai, netgi ir nebetinkami naudoti maisto papildai, taip pat drėgnos servetėlės, kurios suteptos maistu“, – vardijo E.Bernotavičienė.
Tuo metu Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius pastebi, kad gyventojai dažnai klaidingai įsivaizduoja, kaip tvarkomos atliekos.
„Nuo 2016 metų mišrios komunalinės atliekos važiuoja į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kur yra rūšiuojamos, apdorojamos ir tik tam tikra dalis neperdirbamų arba nedegintinų atliekų keliauja į sąvartynus.
Šiuo atveju niekas nesikeičia – atliekos, kurios bus sumestos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, ir atliekos, kurios bus oranžiniuose maišeliuose, keliaus į mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius“, – pasakojo T.Vaitkevičius.
Didės rinkliavos dydis
Daugėjant surenkamų komunalinių atliekų, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė keisti ir rinkliavos dydį – vidutinio 60 kv. m. buto savininkui rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą kils nuo maždaug 46 eurų iki 58 eurų per metus.
„Praeitais metais buvo prognozuojamos mažesnės sąnaudos nei šių metų patirtos. Dar papildomai ir išlyginamasis dydis prisideda, tai vidutiniškai tas augimas jausis gyventojui apie 30 proc.“, – komentavo E.Bernotavičienė.
Kitais metais planuojama surinkti ir sutvarkyti arti pusantro šimto tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų.
Vis dėlto panašu, kad kylančios kainos vilniečių negąsdina. O ir kitos išeities esą nėra – teks susitaikyti.
„Iš tikrųjų tai neišvengiama, jeigu gyvename tvariai ir siekiame savo aplinką gerinti, tad taip, visa tai kainuoja“, – įžvalgomis dalijosi vilnietė.
Tuo metu žurnalistų kalbintas senjoras juokavo, kad padidinus rinkliavos dydį, išsispręs klausimas, ką daryti su pensija.
„Jeigu reikia, tai kodėl ne. Neturėsim kur pensijos dėti, jeigu nepabrangs“, – sakė vyriškis.
