Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, didžiausia, arba 31 proc. apklausos dalyvių dalis mano, kad 2024-aisiais jų išlaidos gali padidėti būtiniausioms reikmėms. Jos apima maistą, būsto išlaikymą, drabužius bei avalynę, transportą.
Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad šie namų ūkiai savo būsimas išlaidas planuoja konservatyviai. Tikėtina, labiausiai atsižvelgdami į infliacijos įtaką ir šiemet išaugusį lėšų poreikį.
„Gyvenimas tapo brangesnis, pradedant nuo visą vartojimo grandinę veikiančių energetinių išteklių kainų iki pabrangusių maisto ir kitų prekių, paslaugų. Ši visuomenės dalis nebūtinai vartos daugiau. Gali būti, kad ji tiesiog nusiteikia, jog tie dalykai, be kurių negalima apsieiti, kitąmet kainuos brangiau ir tam ruošiasi“, – komentuoja jis.
Įdomu, kad didesnio spaudimo būtiniausioms išlaidoms tikisi žmonės, dėl savo amžiaus linkę prisiimti daugiau finansinių atsakomybių: įsigyti nuosavą būstą, automobilį. Pačių jauniausių respondentų grupėje (18–25 metai) taip galvojančių yra 23 proc., tačiau nuo 26 metų tokios pat nuomonės gyventojų jau yra 31 proc. Apytiksliai apie 30 proc. tokios nuostatos besilaikančių respondentų dalis dominuoja vyresnio amžiaus respondentų grupėse.
Beveik kas penktas (19 proc.) apklausoje dalyvavęs žmogus sakė manantis, kad jo išlaidos kitais metais nepasikeis, o pinigų paskirstymas vartojimui išliks toks pats, koks yra šiemet. Vis dėlto, labai panaši dydžiu (17 proc.) respondentų dalis pripažino, kad planuoja daugiau dėmesio skirti taupymui.
J. Ivaškos teigimu, neįskaičiuojant pasiryžusių taupyti, santūriai vertinančių savo finansus dalis sudaro 50 proc., kartu su norinčiais taupyti – net 67 proc.
„Bendra tendencija yra tokia, kad Lietuvos gyventojai pakankamai atsargiai vertina savo finansines perspektyvas 2024-aisiais. Tai lemia bendras neapibrėžtumas, nežinomybė, prognozės, kad šalies ekonomika gali sulėtėti, neramūs signalai iš dalies verslo sektorių. Natūralu, kad esant tokiai situacijai pasirenkama taktika stabtelėti ir įsitikinti, kad išties viskas gerai“, – sako Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius.
Tiesa, norintiems taupyti jis pataria ne dėti pinigus į „kojinę“, o išnaudoti lėšoms nuvertėti neleidžiančius sprendimus, pavyzdžiui – terminuotus indėlius.
Finansine prasme savimi pasitiki kas penktas, arba 20 proc. apklausos dalyvių. Iš jų 12 proc. mano, kad 2024 metais daugiau išleis ir būtiniausioms, ir ne pirmo būtinumo prekėms, o 8 proc. – kad daugiau išlaidaus tikrai ne pirmo būtinumo dalykams: poilsiui, pramogoms, atostogoms, neplanuotiems pirkiniams.
Pastarųjų daugiausiai tarp ekonomiškai aktyviausių visuomenės narių: tai 26–45 metų amžiaus respondentai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas, kaip taisyklė – užimantys vadovo pareigas arba užimti namų ūkyje ir neieškantys darbo (po 15 proc.).
„Neabejotina, kad didesnes išlaidas gali sau leisti planuoti tie gyventojai, kurie jaučiasi užtikrinti savo padėtimi ir nejaučia bei artimoje perspektyvoje nenumato finansinių sunkumų. Vis dėlto, žvelgiant už didžiausių šalies miestų nuotaikos nėra tokios džiugios, kadangi ten darbo rinka ir jos galimybės yra kitokios“, – sako J. Ivaška.
„Spinter tyrimai“ spalio 23-lapkričio 3 dienomis Lietuvoje apklausė 1011 žmonių, kurių amžius buvo 18–75 metai.
