Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio teigimu, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema gerės iš esmės, taps konkurencingesnė ir teisingesnė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pažymėjo, kad nauji pokyčiai nustatys lankstesnį darbo užmokesčio reguliavimą ir suteiks įstaigų vadovams kartu su darbuotojų atstovais daugiau galimybių apsispręsti dėl darbo apmokėjimo sistemos.
Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai vidutiniškai didės 7 proc.
Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024-ųjų sutarta keisti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimą.
Pagal pakeitimus, pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami atsižvelgiant į atlyginimo bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 eurų.
Įstaigų vadovams bus paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše, kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.
Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, turės būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais. Ji turės būti parengta atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas.
Priimtomis pataisomis taip pat nuspręsta didinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus, kad nuo kitų metų pradžios minimalią mėnesio algą (MMA) nustačius 924 eurų ir pareiginės algos bazinį dydį – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 iki 610 eurų ir palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės beveik 39 mln. eurų.
Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki šių metų pabaigos, slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kitų C lygio pareigybių pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, o apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kitų B lygio pareigybių – 65 eurus, A lygio pareigybių, kaip teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kitų – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, o įstaigos vadovo – 610 eurų.
Kintamoji dalis galės likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu ji bus numatyta darbo apmokėjimo sistemoje. Kintamoji dalis taip pat liks darbo užmokesčio sudėtine dalimi 2024 metais po vertinimo už šiuos metus.
Įstatyme įtvirtinta, kad darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant piniginę išmoką, papildomas apmokamos poilsio dienas, padidinant pareiginės algos koeficientą, finansuojant kvalifikacijos kėlimą.
Atlyginimų didinimas pedagogams
Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio tvarka, palyginti su biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, įstatyme vis dar bus reglamentuota detaliau.
Priimtomis pataisomis sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 metų pradžios padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų pabaigos, bendras padidėjimas sudarys 21 proc.
Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidės 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų pabaigos, bendras padidėjimas sudarys 30 proc. Tokiu pačiu dydžiu nutarta didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Pakeitimais nuspręsta padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip, pasak iniciatorių, siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.
Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki šių metų pabaigos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.
Pareiginės algos didėtų daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų. Kitąmet pedagogų atlyginimams padidinti kitų metų biudžete yra numatyta 219 mln. eurų.
