Atliekų tvarkymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų pataisas įregistravęs parlamentaras siūlo įtvirtinti, kad valstybiniame, regioniniuose ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose būtų numatytos maisto atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo užduotys.
Nuo 2024 m. sausio Lietuvoje maisto ir virtuvės atliekos turės būti surenkamos atskirai urbanizuotose vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų.
„Šiuo metu jokių įpareigojimų, kokią dalį jų reikia surinkti ar perdirbti, nėra. Priėmus siūlomą reguliavimą, pagal šių užduočių įgyvendinimą, į atitinkamų savivaldybių biudžetus būtų grąžinama didžioji dalis sąvartyno mokesčio (grąžinamos sumos galėtų siekti ir kelis milijonus eurų), o tai leistų kompensuoti dalį rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų“, – sako K. Adomaitis.
Parlamentaras nesiėmė atsakyti, kiek konkrečiai gyventojams galėtų atpigti paslauga. Jo vertinimu, pokyčiai rinkliavas galėtų sumažinti apie 7 proc.
„Kol kas galima padaryti labai apytiksles prielaidas – Vilniaus sąvartyne pašalinama apie 60 tūkst. tonų per metus, tai yra 3 mln. eurų (mokant po 50 eurų už toną mokestį). Kadangi Vilniaus regione yra daugiau savivaldybių, o į jų biudžetus grįžtų 70 proc. mokesčio, tai vilniečiams grįžtų apie 1,6 mln. eurų. Tai sudaro apie 7 proc. visų atliekų tvarkymo kaštų Vilniuje. Jei vilniečiai atskirtų ir rūšiuotų maisto atliekas, jiems rinkliava galėtų mažėtų 7 proc.“ – Eltai sakė K. Adomaitis.
Nors politikas geriau yra susipažinęs su situacija Vilniuje, jo nuomone, nauda turėtų būti panaši visur Lietuvoje.
Seimo narys K. Adomaitis taip pat pabrėžė, kad, jei maisto atliekas gerai atskiri, tai ir pačių mišrių atliekų kiekis sumažėja. Taigi, anot jo, netiesiogiai dar galėtų mažėti rinkliava, nes pačių atliekų mažėtų.
Anot K. Adomaičio, įvertinus, kad Lietuvoje 2021 m. susidarė daugiau nei 727 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, egzistuoja didžiulis potencialas iš jų atskirti maisto atliekas. Užtikrinus maisto atliekų atskirą surinkimą ir perdirbimą, ši žaliava, parlamentaro nuomone, galėtų pasitarnauti, pavyzdžiui, biometano gamybai, kuris būtinas pereinant prie alternatyvaus kuro. Taip pat, vietoje šalinimo ar panaudojimo sąvartynuose, atskirai surinktos biologiškai skaidžios atliekos galėtų virsti kompostu ir trąša dirvožemiui.
Anot Laisvės frakcijos nario K. Adomaičio, kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas, susidariusias po mišrių atliekų apdorojimo, gaunamas techninis kompostas, kuris gali būti naudojamas sąvartynų rekultivacijai ar atliekų sluoksnių perdengimui. Šiuo metu techninis kompostas, pasak parlamentaro, yra laikomas perdirbtu produktu, o ne atliekomis, todėl į atliekų šalinimo sąvartynuose statistiką nėra įtraukiamas, taip pat jam nėra taikomas aplinkosauginis – sąvartyno mokestis.
Siūlomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektas siektų šią spragą ištaisyti. Parlamentaras siūlo numatyti, kad tiek medžiagų naudojimas tarpiniams sąvartynų sluoksniams perdengti, tiek atliekų šalinimas yra apmokestinamas vienodu aplinkosauginiu mokesčiu – 50 Eur/t.
„Mokestis būtų mokamas už tą perdengimo medžiagų kiekio dalį, kuri viršija 10 procentų metinio sąvartyne pašalintų atliekų kiekio“,– sako parlamentaras.
Jo siūlomas projektas numato, kad tiek mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, tiek sąvartyne šalinamų atliekų sluoksnių perdengimui būtų paskirstomas taip: 30 proc. įskaitoma į valstybės biudžetą, o 70 proc. – į atitinkamo atliekų regiono savivaldybių biudžetą pagal maisto atliekų atskiro surinkimo ir perdirbimo užduočių proporcingą įgyvendinimą.
Įstatymų pataisų autorius K. Adomaitis atkreipia dėmesį, kad šias lėšas siūloma panaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kompensavimui ir taip tiesiogiai paskatinti atliekų turėtojus rūšiuoti.
Parengti įstatymų pataisas parlamentarą K. Adomaitį paskatino Valstybės kontrolės 2023 m. valstybinio audito ataskaita „Komunalinių atliekų tvarkymas“. Joje nustatyta, kad šalinimas sąvartynuose nuo 2014 m. iki 2021 m. sumažėjo daugiau nei 3,5 karto. Šie pasiekimai atrodo gerai ir kitų Europos Sąjungos šalių narių tarpe. Tačiau šie statistiniai duomenys, pasak K. Adomaičio, dėl jų apskaičiavimo metodikos (į šalinimą neįtraukiamas perdengimo sluoksniams panaudojamos atliekos) galimai neatspindi tikrosios situacijos – Lietuvoje sąvartynuose faktiškai nugulančio šalinamo atliekų kiekio.
„Žiniasklaidoje nuskambėjęs tyrimas, dėl galimos korupcinės schemos, kai priėmus kyšį į Vilniaus regiono sąvartyną pristatytos atliekos būdavo priimamos galimai jų visiškai nesveriant ir neapskaitant, iliustruoja atliekų tvarkymo sektoriaus pažeidžiamumą ir nuolatinio įstatymų leidėjų dėmesio poreikį.
Išgirdus apie tokios istorijas kaip Vilniaus regiono sąvartyne bei pasigilinus į tai, kas yra techninis kompostas, kuris neįtraukiamas į statistiką ir jokių aplinkosauginių mokesčių nekainuoja, nori nenori pradedi rimtai abejoti tos statistikos tikslumu ir tariamu Lietuvos proveržiu šioje srityje“, – teigia Seimo narys K. Adomaitis.
Jis tikisi, kad pasiūlytos įstatymo pataisos prisidės ir prie skaidresnės statistikos.
