Perkeltine prasme gyvybės draudimas yra lyg ta žieminė apranga, be kurios žiemą ne tik nesijausi komfortiškai, bet ir rizikuosi prisišaukti bėdų. Gaila, kad kartais žmonės apie tai nepagalvoja arba pagalvoja tik patekę į bėdą.
Ruoštis galimoms gyvenimo negandoms reikėtų taip pat atsakingai, kaip ir pasirūpinti sezoniniais rūbais.
Tad gyvenimą be gyvybės draudimo aš galėčiau palyginti nebent su bandymu savo kelionės tikslą pasiekti per pusnis brendant apsiavus vasarinėmis basutėmis“, – sako draudimo bendrovės „Compensa Life“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Erika Mikulskytė, kurios ir paklausėme, kaip gyvybės draudimas gali užtikrinti saugią ateitį.
– Gyvybės draudimo tikslas yra ne tik užtikrinti šeimos finansinį saugumą apdraustajam susirgus sunkia liga, įvykus traumai, tapus neįgaliam ar mirus, bet ir kaupti lėšas ateičiai. Sukauptų pinigų gali prireikti vaikų studijoms, didesniems pirkiniams, pagaliau – priedui prie pensijos.
Gyvenime vyksta daug įvykių, kurie net nepriklauso nuo mūsų. Kartais tenka atsidurti netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Nė vienas iš mūsų nenorime galvoti apie blogus dalykus. Taip ir turėtų būti – reikia džiaugtis gyvenimu. Tačiau, kaip nebūtų liūdna, kartais nutinka dalykų, kurių mes negalime įtakoti.
Atsitikus nelaimei žemė išslysta iš po kojų, o susitaikyti su netektimi ar praradimais nėra lengva. Tam reikia ir laiko, ir papildomų lėšų...
Susirgęs sunkia liga ar patyręs traumą, žmogus ilgesniam laikui gali tapti nedarbingu, o tai tiesiogiai atsiliepia ir šeimos biudžetui, kuris sumažėja. Prireikia ir papildomų išlaidų reabilitacijai, nekompensuojamų vaistų įsigijimui, papildomiems medicininiams tyrimams.
Gyvybės draudimas negali apdraustųjų apsaugoti nuo galimų draudiminių įvykių, bet draudimo išmoka įvykus nelaimei tikrai padės šeimai išlaikyti finansinį stabilumą ir susidoroti su atsiradusiais iššūkiais.
Žmonės yra skirtingi, todėl labai svarbu įvertinti kiekvieno iš jų asmeninius poreikius ir tinkamai pasirinkti draudimo apsaugas bei draudimo sumą, kuri užtikrintų šeimos finansinį saugumą. Tai ypač svarbu turint finansinius įsipareigojimus: paskolą būstui, lizingo sutarčių ar kitokių finansinių įsipareigojimų.
– Kokios yra gyvybės draudimo rūšys?
– Gyvybės draudimas gali būti rizikinis, investicinis arba garantuotų palūkanų.
Rizikinis draudimas – tai draudimas, kurį pasirinkęs klientas gali užsitikrinti finansinį saugumą nelaimės ar ligos atveju, bet draudimo įmokos nėra kaupiamos.. Tokios rūšies draudimą turime ir mes. Pavyzdžiui, klientas sudarydamas mūsų bendrovės siūlomo draudimo nuo vėžinių susirgimų sutartį, pasirenka draudimo apsaugos sumą, kuria norėtų apsidrausti, jei susirgtų onkologine liga, ir moka draudimo įmokas, kurių dydis priklauso nuo besidraudžiančiojo amžiaus ir pasirinktos draudimo sumos. Už tą pačią kainą apdraudžiami ir visi besidraudžiančiojo nepilnamečiai vaikai.
Jei sutarties galiojimo laikotarpiu apsidraudusiajam ar jo vaikams būtų diagnozuota ši klastinga liga, būtų išmokama sutartyje numatyta draudimo suma ar jos dalis.
Garantuotų palūkanų ir investicinis gyvybės draudimas jau turi ir draudimo apsaugų ir kaupimo galimybę, tik skiriasi lėšų kaupimo būdas.
Garantuotų palūkanų gyvybės draudimas tinka žmonėms, kurie nelinkę ar nenori prisiimti investavimo rizikos, o gyvybės draudimo sutarčiai pasibaigus nori gauti garantuotą išmoką. Siūlydama garantuotų palūkanų gyvybės draudimą visą investavimo riziką prisiima draudimo bendrovė.
Investicinio gyvybės draudimo įmokos investuojamos, o grąža priklauso nuo pasirinkto investavimo plano, bendrų rinkos tendencijų, lėšų paskirstymo bei daugelio kitų veiksnių. Pasirinkus šį kaupimo būdą reikia atsižvelgti į tai, kad investavimas reiškia rizikos prisiėmimą, tai yra investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi.
– Ar didelė finansinė našta užgula gyvybės draudimą įsigijusio žmogaus pečius?
– Tai priklauso nuo žmogaus asmeninių poreikių ir finansinių galimybių, nes vertiname norinčiojo draustis gaunamas pajamas, ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, pastovias išlaidas ir kitus kriterijus, nes gyvybės draudimo sutartys dažniausiai sudaromos ilgam 10–40 metų laikotarpiui.
Draudimo įmoka priklauso ir nuo žmogaus pasirinktų draudimo apsaugų bei jų draudimo sumos. Kuo daugiau draudimo apsaugų pasirenkama (apdraustojo mirtis, traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimas, kritinių ligų draudimas, visiško ir nuolatinio darbingumo praradimas, neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo draudimas ir t.t.) ir kuo didesnė pasirenkama draudimo suma, tuo draudimo įmoka yra didesnė. Vidutinė draudimo įmoka yra apie 60 eurų.
– Kokią naudą ir kokiais atvejais gali gauti gyvybės draudimą įsigijęs žmogus?
– Į šį klausimą galėčiau atsakyti pasinaudodama pavyzdžiais.
Pavyzdžiui, jei žmogus, sudaręs gyvybės draudimo sutartį, yra pasirinkęs tik 80 tūkstančių eurų gyvybės apsaugą, apdraustajam mirus – naudos gavėjas (tai gali būti žmona / vyras / vaikai / brolis / sesuo / mama ar kitas apdraustojo sutartyje nurodytas asmuo) gaus 80 tūkstančių eurų draudimo išmoką.
Šeimai, turint finansinių įsipareigojimų, draudimo išmoka padengtų dalį, o kai kuriais atvejais ir visą paskolą.
Jei Klientas, sudaręs gyvybės draudimo sutartį, yra pasirinkęs 30 tūkstančių eurų gyvybės draudimo apsaugą ir 50 tūkstančių eurų kritinių ligų draudimo apsaugą, tai apdraustajam susirgus kritine liga jam būtų išmokėta 50 tūkstančių eurų draudimo išmoka, kuri apdraustajam suteiktų galimybę kuo greičiau pasveikti. Tokiu atveju ligos prislėgtam žmogui bent jau nereikėtų sukti galvos iš kur gauti pinigų, jis visą dėmesį galėtų skirti ligos gydymui.
– Ką turėtų daryti gyvybės draudimą įsigyti nusprendęs žmogus?
– Toks žmogus turėtų kreiptis į draudimo konsultantus, kurie gali pasiūlyti geriausiai besikreipiančiojo poreikius atitinkančias paslaugas.
Kiekvienas žmogus išsiskiria savo pomėgiais, gyvenimo būdu, profesine veikla, pajamomis. Tarkime, eidamas į batų parduotuvę, jis tikisi rasti batus, kurie tiks būtent jam. To paties žmogus gali tikėtis ir nusprendęs įsigyti gyvybės draudimą – konsultantai jam tikrai gali padėti rasti optimaliausią gyvybės draudimo variantą.
– Ar pagrįstos žmonių baimės, kad draudimui sumokėti pinigai gali pražūti?
– Žmonės gali būti ramūs, kad jų gyvybės draudimo sutartyse kaupiamos lėšos niekur neprapuls. „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“, kurios filialas veikia Lietuvoje, priklauso tiek Austrijoje, tiek visame Vidurio ir Rytų Europos regione pirmaujančiai tarptautinei draudimo grupei „Vienna Insurance Group“ (VIG), kurios aukšti finansiniai rezultatai bei geri mokumo rodikliai užtikrina ne tik klientų investicijų saugumą, bet ir suteikia galimybę gauti didesnį pelną nuo sukauptų sumų. Šios grupės finansinį ir veiklos stabilumą, aukštą apsaugos lygį klientams garantuoja A+ reitingas pagal žymios reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ vertinimą. Klientų draudimo sutartys perdraudžiamos vienose didžiausių pasaulio perdraudimo kompanijų „Munich RE“ ir „VIG RE“. Be to, gyvybės draudimo bendrovių veiklą Lietuvoje griežtai kontroliuoja Lietuvos Bankas.
– Kiek Lietuvos gyventojų jau yra apsidraudę savo gyvybę?
– Lietuvos Banko duomenimis, gyvybės draudimo sutartis turi apie 420 tūkstančių klientų. Šis skaičius auga, nes žmonės pradeda suprasi, kad savo ateitimi jie turi pasirūpinti patys. Deja, šis skaičius auga ne taip greitai, kaip norėtųsi.
– Ar lietuviai mažiau rūpinasi gyvybės draudimu už kitų Europos Sąjungos šalių piliečius?
– Kaip bebūtų gaila, bet dažnas lietuvis apie gyvybės draudimą pradeda galvoti tik nelaimei nutikus, kai ką nors pakeisti jau būna per vėlu. Sena patarlė byloja – roges reikia ruošti vasarą, taip ir su gyvybės draudimu. Mes kiekvienas esame atsakingi už savo ateitį, už savo šeimos gerovę ir turime pasirūpinti savo vaikų finansiniu saugumu.
Vakarų Europos šalyse gyventojai gyvybės draudimą laiko ne tik svarbiu, bet ir būtinu pasirinkimu.
Remiantis naujausiais viešai skelbiamais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva gyvybės draudimo paslaugų kiekiu atsilieka net nuo geografiškai artimiausių valstybių: 2021 metais gyvybės draudimo skvarba Lietuvoje sudarė vos 0,6 proc., tai yra mažiau nei Latvijoje ir Lenkijoje, kur šis skaičius yra 0,8 proc., bei Estijoje, kur jis siekia 1 proc.
Pavyzdžiui, Airijoje šis rodiklis siekia 9,3 proc., Švedijoje – 9,2 proc., Danijoje – 8,6 proc., Prancūzijoje – 6,1 proc., o Liuksemburge – net 33,6 proc.
– Kaip tokią padėtį reikėtų taisyti?
– Žmones reikėtų labiau šviesti, gal paskatų turėtų imtis ir valstybė, nes saugi piliečio ateitis tam tikra prasme sąlygoja ir šalies socialinio gyvenimo saugumą. Lietuva vis dar yra pradinėje gyvybės draudimo integravimo į kasdienį žmonių gyvenimą stadijose. Skirtingi ekonominiai bei socialiniai veiksniai lemia, kad gyvybės draudimas čia nėra tokia savaime suprantama reikšminga investicija į finansinį saugumą, kaip kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse. Vis dėlto, palaipsniui augantis finansinis raštingumas ir finansinio saugumo poreikis rodo, kad Lietuvos gyventojai vis labiau supranta ir vertina gyvybės draudimo svarbą, o tai skatina ir gyvybės draudimo skvarbos augimą Lietuvoje.
– Žmones už gražius žodžius labiau įtikina skaičiai. Gal remdamasi jais galėtumėte pasakyti, kaip padedate į bėdą patekusiems jūsų klientams.
– Galiu pasakyti ir kartu perspėti, kad užregistruojamų žalų skaičius pastaruoju metu ženkliai auga. Štai 2021 metais „Compensa Life“ užregistravo beveik 6 300 gyvybės draudimo bei papildomų draudimų žalų ir išmokėjo beveik 5 milijonus eurų.
Pernai užregistruotų žalų skaičius, lyginant su 2021 metais, išaugo beveik 20 procentų iki 7 700, buvo išmokėta daugiau nei 5 milijonai eurų.
Vien per pirmus tris šių metų ketvirčius užregistruotų žalų skaičius jau pasiekė daugiau nei 6 700 ir per šį laikotarpį klientams jau išmokėti daugiau nei 4,3 milijonai eurų.
Tai tikrai įspūdingi skaičiai, kurie kasmet auga. Abejojantys, ar verta pirkti draudimo produktus, turėtų tokiais skaičiais pasidomėti.
