Skurdo lygis visada buvo panašus
Kaip sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, skurdo lygis Lietuvoje išlieka panašus jau porą dešimtmečių. Kas penktas šalies gyventojas skursta, ir tokia statistika laikosi nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą (ES).
ES pagal skurstančiųjų skaičių esame viršūnėse. Skurstančiųjų daugiau nei Lietuvoje yra Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje.
Mažiausiai skurstančiųjų yra Lenkijoje, Slovėnijoje ir Čekijoje.
Kėdainiuose skurdo rizika aukštesnė
Tuo tarpu Oficialiosios statistikos portalas nurodo, kad Kėdainiuose šiemet skurdo lygis yra 24,7 proc. Tiesa, šie duomenys nėra tikslūs – jie eksperimentiniai, sugeneruoti iš administruojamų duomenų.
Kiek tiksliai žmonių Kėdainiuose gyvena ant skurdo ribos, o kiek – ant absoliutaus skurdo ribos, niekas iš tiesų ir nežino.
„Paskaičiuokime: šeimoje – du vaikai. Tarkime, vyras ir žmona uždirba, kaip sakoma, provincijoje neblogą atlygį – po 900 eurų į rankas. Iš viso – 1 800 eurų. Padalinkime iš keturių. Taip, taip… Gauname kiekvienam po 450 eurų. Visai šalia skurdo ribos!
O mūsų rajono lygmens politikai postringauja, kad „moterys yra neproduktyvios, negimdo vaikų“. Tai gal jau nusileiskime ant žemės, pabaikime nusikalbėjimus ir pradėkime gyventi šiandienos realybėje“, – sako buvusi Kėdainių merė Nijolė Naujokienė.
Statistikos departamento eksperimentiniai skaičiavimai rodo, kad mažiausiai skurstančiųjų, tikėtina, yra Vilniuje (13,4 proc.), Neringoje (15,48 proc.), Vilniaus rajone (15,9 proc.), o didžiausias skurdo rizikos lygis yra Kelmėje (31,3 proc.), Biržuose (28,87 proc.), Pagėgiuose (28,87 proc.). Kaip matome, Kėdainiai nuo labiausiai skurstančių miestų ne taip ir toli. Kaip jau minėta, čia skurdo rizikos lygis siekia 24,7 proc.
Didžiausią tikimybę skursti turi senjorai, mat skurdo rizikos riba vienam asmeniui yra 566 eurų, o keturių asmenų šeimai – 1,2 tūkst. eurų. Net 36,5 proc. skurdo rizikos lygyje esančių asmenų yra vyresni kaip 65 metų amžiaus.
Ką vietos politikai galėtų padaryti, kad tarp kėdainiečių būtų mažiau skurstančiųjų?
Gintautas Muznikas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius:
„Vietos savivaldos lygmenyje galimos šios skurdo mažinimo priemonės: individualizuotų socialinių paslaugų plėtra; išmokų, kurios savivaldybės kompetencijos ribose, didinimas; socialinio būsto plėtra; platesnis NVO įtraukimas teikiant pagalbą pažeidžiamoms grupėms; judumo paslaugų (transporto) teikimas; AIE bendrijos steigimas, skirtas energetiniam skurdui mažinti.“
Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas:
„Tuos klausimus iš esmės turi spręsti centrinė valdžia, nes mes, savivaldos politikai, negalime nei pensijų didinti, nei socialinių išmokų, nei atlyginimų per daug reguliuoti – viskas yra „nuleidžiama iš viršaus“.
Kėdainiuose esantis skurdo procentas, lyginant su gretimomis savivaldybėmis, labai nesiskiria – vos vienu kitu procentu. Vis dėlto reikia atsiminti, kad skaičiavimai taip pat yra eksperimentiniai, o ne atspindintys realią situaciją.
Mes, kaip savivaldybė, senjorams esame užtikrinę nemokamą važiavimą viešuoju transportu, kitus smulkius dalykus, bet iš esmės savivaldybė daug ko padaryti nė negali. Tačiau vis tiek ieškome variantų – juk kone pusė savivaldybės biudžeto yra skirta socialinei sričiai.
Mes pagal savo išgales, kiek galime, stengiamės padėti, ypatingai senjorams, kurie yra jautriausia grupė skurdo rizikos srityje, tačiau esminius sprendimus priimti reikia nacionaliniu lygmeniu“.
Arūnas Kacevičius, buvęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius, rajono tarybos narys:
„Sprendimai dėl socialinės atskirties mažinimo turi būti kompleksiniai, derinant tiek valstybės, tiek savivaldybių iniciatyvas.
Savivaldybės, įgyvendindamos socialinę politiką bei teikdamos socialines paslaugas, turi koordinuoti ir kontroliuoti socialinės paramos skyrimą, organizuoti užimtumo didinimo programų vykdymą, plėtoti socialinių paslaugų spektrą.
Kaip padėti skurdžiausiai gyvenantiems pensininkams? Juk daugumai jų jau dabar reikia įvairių medicinos paslaugų ar socialinės priežiūros. Šioje srityje labai svarbų vaidmenį vaidina sveikos gyvensenos propagavimas ir sudarytos galimybės kiek galima ilgiau išlikti fiziškai aktyviems, o kartais ir pakankamai darbingais. Labai svarbu sudaryti sąlygas senjorams gauti ugdymo paslaugas (puikus to pavyzdys – trečiojo amžiaus universitetai), sudarytos galimybės aktyviam poilsiui (treniruoklių aikštelės, pėsčiųjų/dviračių takai ir kt.). Tam labai didelį dėmesį turėtų skirti savivaldybės.
Be abejo, labai svarbus ir verslininkų požiūris į vyresnio amžiaus žmones. Visi kalbame, kad negali būti diskriminacijos pagal amžių. Bet ar taip visada yra? Daugelis verslininkų supranta, kad vyresnio amžiaus žmogus neretai bus lojalesnis ir ne mažiau produktyvus už jaunimą. Bet tikrai ne visi.
Dar viena labai skaudi vieta – skurdas kaime. Pagrindinės priežastys – darbo vietų trūkumas, žemas kai kurių gyventojų išsilavinimo lygis, informacijos trūkumas, žalingi įpročiai, nepasitikėjimas savimi… Galbūt paradoksaliai skamba, bet prie skurdo didėjimo kaimiškosiose vietovėse prisideda ekonomikos vystymasis – dalis menkesnį išsilavinimą turinčių gyventojų jau nespėja prisitaikyti prie šiuolaikinių išmanių įrengimų, technikos ir pan. Čia vėlgi labai svarbu, kad savivaldybės bendradarbiautų su verslininkais, ūkininkais ir organizuotų gyventojų perkvalifikavimą, naujų specialybių įgijimą ir t.t.
Ne paskutinėje vietoje ir kaimų bendruomeninių organizacijų veikla. Bendruomenės, spręsdamos aktualias savo krašto žmonių problemas, gali pritraukti investicijų, gali pasikviesti jaunimą, turintį idėjų ir noro tas idėjas įgyvendinti, gali formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, netgi organizuoti tam tikrų verslų sukūrimą.
Vis tik socialinių paslaugų teikimas tikriausiai išlieka viena svarbiausių skurdo mažinimo priemonių. Pradėkime nuo vaikų ir jaunuolių, gyvenančių socialinę atskirtį patiriančiose šeimose. Šioje srityje ypač svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms, organizuojančioms ir koordinuojančioms atvirųjų jaunimo erdvių/centrų bei vaikų dienos centrų veiklą. Čia turi būti skatinamas jaunų žmonių pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, savivertės supratimas, motyvacijos didinimas.
Šiuo metu labai svarbus klausimas – užsieniečių integracija. Čia ypač didelį vaidmenį vaidina įvairūs – pirmiausia kalbos – mokymai. Į šį procesą turėtų įsitraukti švietimo įstaigos, įvairios bendruomeninės organizacijos, o neretai – ir verslo subjektai.
Reikėtų išskirti ir dar vieną sritį – „energetinį skurdą“. Juk ne paslaptis, kad keletą kartų iškilusios elektros ar šilumos kainos ne vieną šeimą varo į neviltį. Būtina sparčiau spręsti pastatų renovacijos klausimus, skatinti efektyvesnį įrengimų naudojimą, keisti vartotojų įpročius.
Apibendrinant galima teigti, kad skurdo visiškai panaikinti tikriausiai neįmanoma, bet ženkliai jį sumažinti tikrai galima. Ir prie to turi prisidėti visi – ir valstybės bei savivaldybių institucijos, ir bendruomeninės organizacijos, ir verslo subjektai, ir patys socialinę atskirtį patiriantys asmenys“.
Jonas Talmantas, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas:
„Mano manymu, mažinant skurdą vietos politikai pirmiausia turi atkreipti dėmesį į verslo aplinką: skatinti investicijas Kėdainių rajone. Juk kai bus daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės galės dirbti, gauti deramą atlyginimą, gyventi orų ir patogų gyvenimą.
Žinoma, reikia užtikrinti socialinių paslaugų teikimą ir sveikatos paslaugų prieinamumą.
Dar reikėtų plėsti socialinių būstų teikimą“.
