Remiantis „Citadele“ banko užsakymu atliktos tyrimų agentūros „Norstat“ apklausa, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje pastebimas mažiausias susidomėjimas siūlomomis Juodojo penktadienio nuolaidomis.
Tačiau vis vien atsiranda tokių, kuriuos siūlomos akcijos suvilioja, ir, neįvertinus pirkinių poreikio, yra išleidžiama gerokai daugiau pinigų, nei norėtųsi.
O pagundų šiems pirkėjams savaitgalį tikrai netrūks – vien didieji prekybos centrai, tokie, kaip „Akropolis“, „Ozas“ ar „Panorama“ akcijas taikys daugelyje parduotuvių. Aprangai, avalynei, kosmetikai, grožio prekėms, žaislams, namų interjero detalėms, ekonomikai ir buitinei technikai – visoms šioms prekėms bus skelbiamos nuolaidos. Kai kuriose parduotuvėse jos sieks ir iki 70 proc.
Kaip „neišprotėti“?
Rinkodaros specialistė Giedrė Vilkė „Žinių radijo“ laidai „Ryto Espresso“ penktadienį sakė, kad kai vienu metu yra daug prekybininkų, kurie siūlo akcijas, vartotojui sukuriamas įspūdis, jog būtent tas laikas yra tinkamas pirkinių įsigijimui. O pastarasis reiškinys labiau pastebimas tarp tų žmonių, kurie perka impulsyviai – daugiau negu planavo ar negu jiems iš tikrųjų reikia.
„Atsiranda tas emocinis, impulsyvus pirkimas, vedinas nuolaidos ženklo“,– pridūrė ekspertė.
Tokiems pirkėjams G. Vilkė turi keletą patarimų. Pirmiausia, jei yra prekių, kurios šiuo metu reikalingos, jas internetinėse parduotuvėse rekomenduojama pasižymėti širdele ar įsidėti į pirkinių sąrašą. Vėliau, jei šioms prekėms bus taikomos nuolaidos, pirkėjai apie tai sulauks pranešimų arba galės patys periodiškai patikrinti tokį sąrašą bei įsivertinti, kada tų prekių kaina palankiausia.
Taip pat, pirkėjams patariama iš anksto sekti tą prekės ženklą ar prekybininką, iš kurio norima įsigyti vieną ar kitą prekę. Taip apie išankstinius pasiūlymus jie sužinotų pirmieji ir turėtų laiko apsipirkti be streso. Norint pasiūlymus gauti anksčiau, reikėtų užsiprenumeruoti naujienlaiškį ar sekti socialinius tinklus.
Tuo metu „VILNIUS TECH“ Finansų inžinerijos katedros vedėja, doc. dr. Algita Miečinskienė pataria prieš apsiperkant laikytis vadinamojo „trijų kablių principo“.
„Pavyzdžiui, jei suplanavote pirkinį – „užkabinate“ jį ant pirmo kablio. Jei po 10 dienų jums to pirkinio vis dar reikia, perkabinkite ant antro kablio. Galiausiai, pirkite tik tuos pirkinius, kurie pateko ant trečio kablio po mėnesio. Žinoma, šie terminai hipotetiniai, bet pats principas veikia“, – pranešime spaudai teigė A. Miečinskienė.
Planuojant įsigyti brangesnį pirkinį, nemažiau kaip mėnesį prieš jį įsigyjant patartina pasekti pirkinio kainų dinamiką keliose parduotuvėse. A. Miečinskienė sako, kad tai gana paprasta, nes dabar yra kainų palyginimo portalų, pateikiančių einamąsias daugelio produktų kainas įvairiose prekybos vietose.
Sukčiai taip pat nesnaudžia
Prasidėjus nuolaidų maratonui ne mažiau svarbu išlikti budriems ir apsiperkant internete neįsigyti klastotės. Mat, išaugusiu vartotojų interesu apsipirkti yra linkę pasinaudoti ir sukčiai.
Todėl Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė perkantiems internetu pataria neskubėti, įsitikinti, jog nėra susidurta su apgaviku, ir vadovaus kritiniu mąstymu. Klastočių gamintojai sparčiai tobulėja, tad iš pirmo žvilgsnio atskirti, ar prekė yra originali, ar pagaminta pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, gali būti sudėtinga.
„Vienas iš perspėjančių signalų turėtų būti pernelyg maža prekės kaina. Tarkime, žinote, kad tam tikro prekių ženklo rankinė ar batai kainuoja kelis šimtus eurų, o kokioje nors internetinėje parduotuvėje pamatote juos parduodamus už porą dešimčių eurų.
Tokiu atveju greičiausiai pardavinėjamos klastotės, nebent esate įsitikinę, kad jas siūlo oficialaus prekių ženklo atstovo ar platintojo parduotuvė, kuri yra patikima. Elektroninė parduotuvė Kinijoje ar socialiniame tinkle sukurta neaiški paskyra tikrai nėra geriausia vieta įsigyti neva originalias prekes“, – pranešime spaudai komentavo I. Urbonė.
Teigiama, jog patiklius pirkėjus vilioja ne tik klastočių pardavėjai, bet ir fiktyvių elektroninių parduotuvių kūrėjai. JAV kibernetinių tyrimo kompanijos „Bolster“ duomenimis, sukčiai yra sukūrę daugiau nei 100 garsių prekių ženklų fiktyvias parduotuves, tarp kurių yra tokie vardai, kaip „Nike“, „New Balance“, „Vans“, „Adidas“, „Columbia“, „Converse“, „Timberland“, „Crocs“, „UGG“, „Guess“, „Doc Martens“ ir kiti.
Dažniausiai elektroninės parduotuvės svetainėje sukčiai pateikia tik elektroninio pašto adresą, o telefono ar fizinės buveinės adreso – nenurodo.
Taip pat, reikia įsitikinti, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą ir yra nurodžiusi informaciją apie tai, ar portalo adresas yra saugomas – tai galima sužinoti iš to, kad adresas turi prasidėti „https“, o ne „http“.
Verta atlikti ir nedidelį tyrimą bei išsiaiškinti, kokius rezultatus apie pasirinktą internetinę parduotuvę galima rasti paieškos sistemose, ar yra vartotojų atsiliepimų ne vien tik svetainėje, bet ir kituose interneto puslapiuose, socialinių tinklų paskyrose, ir ar tie atsiliepimai nėra vien tik labai teigiami.
