Dirbo kartu su mama
J.Maldžiūnaitė-Šarka pirmuosius žingsnius šeimos versle skaičiuoja nuo 1996 metų. Vilniuje jos mama bene dvidešimtmetį turėjo sendaikčių parduotuvę, kurioje darbavosi ir kalbinta pašnekovė.
Vietinėje parduotuvėje pati J.Maldžiūnaitė-Šarka gamindavo ir parduodavo aksesuarus, o mama rūpindavosi einamaisiais klausimais.
„Esu iš menininkų šeimos, – kalbėjo pašnekovė. – Visada viskas sukosi apie amatą, apie meną, niekad negalvojau būti niekuo kitu – nuo pat vaikystės piešiau sukneles ir audinius. Rūpėjo ne kaip žaisti su lėlėmis, o kaip joms pasiūti rūbus.“
Baigusi mokyklą, Vilniaus dailės akademijoje studijavo tekstilę ir kostiumų dizainą, o vėliau ir Kaune tekstilės institute. Ten suprato, kad audinio kokybė, ilgaamžiškumas bei lėta mada yra vieni svarbiausių tikslų. Tai vėliau tapo ir naujojo verslo pagrindu.
„Aš jau nuo vaikystės įsivaizdavau, kad kažką siūsiu ir pardavinėsiu ir kad mama visada turėjo parduotuvę, tai man buvo pavyzdys“, – prisiminė ji.
Po to, kai mama nusprendė išeiti į užtarnautą pensiją, nusprendė uždaryti Vilniuje esančią parduotuvę. Kadangi tuo metu kaip tik prasidėjo koronaviruso pandemija, procesas įvyko dar greičiau. Tada J.Maldžiūnaitė-Šarka turėjo sugalvoti, ką daryti toliau.
Kadangi pašonėje visada buvo elektroninė parduotuvė, moteris sugalvojo ją prikelti antram gyvenimui.
Siuvamos šilkinės kaukės tapo išsigelbėjimu koronaviruso pandemijos metu. „Tada atsisėdau pagalvoti – o ką aš čia išvis darau? Tada sugalvojau, kad reikia kryptingai planuoti, susikurti strategiją ir įgyvendinti planus – iki tol buvo plaukiama pasroviui“, – pasakojo moteris.
Taip pradėjo kurti savo rankų darbo aksesuarus, skaras, šalikus, o UAB „Lėta mada“ elektroninę parduotuvę pavadino „Šarka“.
Aksesuaras liks ir anūkams
Apsilankę elektroninėje parduotuvėje gali rasti nuo aksesuarų, įvairiausių spalvų ir dizainų šilkinių skarų, vilnonių šalikų ar net universalaus dydžio sijonų bei suknelių.
Kūrėja gali pasigirti ir tuo, kad audinius – šilką, kašmyrą ar vilną – pati perka ir atsiveža iš Italijos. Stengiamasi, kad ne tik pačios medžiagos, bet ir siūlai būtų gaminami Europoje, o ne parvežti iš Turkijos ar Kinijos.
Nors Lietuvoje ir galima rasti geros kokybės audinių, perpardavėjai nori daug, todėl labiau apsimoka kelis kartus per metus vykti į Italiją, į vadinamąją „audinių medžioklę. „Kažkas važiuoja žvejoti, kažkas grybauti, o aš važiuoju į „audinių medžioklę“, – juokiasi verslininkė.
Lietuvoje gabalas šilko gali kainuoti brangiau nei jau pagaminta J.Maldžiūnaitė-Šarkos skara. Jai svarbu ne tik tai, kad žmogus, nusipirkęs šilkinę skarą, galėtų nešioti ir vėliau ją palikti anūkams, bet ir kaina.
Kaip sako pašnekovė, kaina patraukli ir senjorams, ir mokytojams – visiems, kas nebūtinai sau gali leisti prabangius dizainerių rūbus. O dizainas – ilgaamžis, tai nėra „mados klyksmas“. Tad jei skara ar šalis kiek atsibosta, jį galima pasidėti į spintą ir išsitraukti kitą sezoną.
Tai itin vertina klientės. „Man sako – daryk! Darai tai, ko reikia“, „Kiek tu mums atneši džiaugsmo!“ – tokius paskatinimus girdi ji.
Iš klienčių tenka net ir vėlų vakarą sulaukti skambučio ir atsakinėti į kilusius klausimus: ar galima paliesti skarą? Ar man tiks tokia spalva? Ar tiks toks dydis?
Maža to, moterys švenčių proga „Šarka“ aksesuarais mėgsta papuošti ir savo vyrus. Pavyzdžiui, šaltesniam metų laikui renkasi juodą kašmyro ar kašmyro ir vilnos užsegamą šaliką. Tokį dizainą sugalvojo pati J.Maldžiūnaitė-Šarka – toks aksesuaras ne tik stilingas, bet taip pat ir patogus nešioti.
Kalbėdama apie pačius perkamiausius aksesuarus, kūrėja patikino – patys populiariausi yra juodos spalvos. Juodas šalikas, juoda skara, juodas sijonas, juoda suknelė… Tačiau verslininkė sake, kad nėra kuo stebėtis – taip yra visame pasaulyje.
Jei pirkėjai jau pradeda pirkti mėlyno, pilko atspalvio šalius, jau galima suprasti, kad artėja šiltasis sezonas. Be to, šiuo laikotarpiu moterys renkasi ir kiek spalvingesnius pasirinkimus, tačiau pasilieka prie pastelinių spalvų.
Suprato, kad eina teisinga linkme
„Viskas, atrodytų, gerai, o verslas pelningas. Bet supratau, kad esu gan versli menininkė, tačiau kažko vis tiek trūksta“, – kalbėjo ji. Visada buvo „Swedbank“ klientė, tad pamačiusi reklamą, skelbiančią apie nemokamas konsultacijas smulkiajam verslui, iškart pagalvojo, kad vertėtų pabandyti.
Konsultacija leido padėti taškus ant „i“ ir suprasti, ko reikia verslui toliau plečiantis ir augant.
Nors vis dar girdimas stereotipas, kad meninės sielos žmonės ne visada yra verslūs, J.Maldžiūnaitė-Šarka jį paneigia. Nors ir nėra baigusi mokslų, susijusių su verslu ar ekonomika, iki šiol puikiai susitvarkė.
Tiesa, „Swedbank“ suteiktos įmonės „Pelningi sprendimai“ nemokamos konsultacijos padėjo užpildyti teorinių žinių spragas.
Dar svarbiau – sužinojo ne tik ką reiškia pajamos, pelnas ar išlaidos, bet ir kokius klausimus užduoti buhalteriui ir kaip suprasti, kad einama teisinga linkme.
Kadangi beveik ketvirtadalis aksesuarų, priklausomai nuo metų laiko, iškeliauja į užsienio rinką, buvo svarbu suprasti, kaip tokiais atvejais skaičiuoti mokesčius ir kaip gaunamą pelną. Maža to, reikia atsiskaityti su gamybos ir prekybos skyriais, kuriuose dirba ir ji pati, tad kartais gali būti kiek painu suprasti, kaip reikėtų elgtis su pinigais.
Tačiau iš konsultacijų su finansų ekspertu pašnekovė išsinešė komplimentą, kad iki šiol, nors ir dažnu atveju vadovautasi intuicija, verslo logika yra gera.
Kadangi anksčiau tekdavo verslo paslapčių mokytis iš mamos sendaikčių parduotuvėje, atrodytų, kad viskas turėtų būti aišku. Tačiau nereikia apsigauti, tuo metu vis dar buvo atsiskaitinėjama grynaisiais, o darbas su kasos aparatu neprilygsta įgūdžiams ir žinioms, kurių reikia, kad elektroninė parduotuvė klestėtų.
Nors šiuo metu elektroninę parduotuvę prižiūri ji pati ir papildomą siuvėją arba naudojasi siuvyklos paslaugomis, neatmeta planų plėstis. Galbūt ir vėl bus grįžta prie fizinės parduotuvės – tą parodys laikas, tačiau ji atvira visiems pasiūlymams.
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – „Swedbank“.
