Rezervuodami nakvynę galite pakliūti sukčiams
„Šis reiškinys nėra masinis, bet stengiamės gyventojus informuoti, pastebėję naujus sukčių metodus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė.
Pasak jos, toks sukčių metodas šiek tiek netikėtas, nes atrodytų, jog „Airbnb“ ar „Booking“ platformos yra patikimos.
„Sukčiai užregistruoja neva nuomojamą būstą geroje vietoje, įkelia gražių nuotraukų, užrašo patrauklią kainą ir taip žmonės lengvai susižavi.
Tuomet sukčiai bando nukreipti susirašinėjimą iš šios platformos į kitą, sukurtą sukčių, arba atsiunčia kitą banko sąskaitą. Tuomet kai žmonės perveda pinigus, su su sukčiumi nebepavyksta susisiekti.
Tad nukreipimas į kitą svetainę ar kitos sąskaitos atsiuntimas ir yra indikatorius, kad kažkas vyksta ne taip. Juk žmonės, kurie naudojasi oficialiomis platformomis, žino, kaip ten viskas vyksta“ – teigė E.Čipkutė.
Jei pastebite, kad nakvynės rezervacija vyksta ne taip, kaip būna įprasta, E.Čipkutė paragino kreiptis į platformos atstovus, nusiųsti susirašinėjimo nuotrauką ir paklausti, ar viskas čia teisėta.
„Tokių atvejų yra ir kitose šalyse. Oficialios platformos apie tai jau žino ir imsis priemonių, kad minimizuotų tokius atvejus. Tai reiškia, kad sąskaitos, kurios bus registruojamos platformose, bus daug atidžiau tikrinamos“, – patikino ekspertė.
Jeigu visgi ant sukčių kabliuko pakliuvote ir pinigus į ilgapirščių sąskaitą pervedėte, E.Čipkutė ragina iškart kreiptis į banką ir prašyti blokuoti mokėjimą. Tačiau, tai gali pavykti padaryti, tik jei pinigai dar nespėjo iškeliauti iš Lietuvos. Jeigu jie jau kitoje valstybėje, šansai juos atgauti gerokai sumažėja.
Kaip LBA vadovė aiškino, toks sukčiavimas yra vagystė, tad tam, kad turtą būtų galima atimti, reikalingi teisėsaugos institucijų sprendimai, o tai jau ilgina procesus.
„Įstatymai draudžia kredito įstaigoms atšaukti mokėjimą ir liesti sąskaitoje esančias lėšas be teisėsaugos institucijų pavedimo. Tai reiškia, kad jei pinigai jau atsidūrė sukčių sąskaitoje, bus reikalingas teisėsaugos institucijų sprendimas, kad tas lėšas būtų galima iš jų atimti.
Reikia ir surinkti duomenis, patikrinti juos, neretai tai būna tarptautinės schemos, pinigai iškeliauja į Kiprą, Maltą, Ispaniją, Italiją, tad reikia bendradarbiauti su skirtingų šalių teisėsaugos institucijomis“, – teigė pašnekovė.
Dažnos sukčių gudrybės
Dažniausiai sukčiai būna būtent iš užsienio. Kaip pastebi ekspertai, įprastai sukčių atsiųstas tekstas būna nelietuviškas, o jei parašytas lietuviškai, tai su gramatinėmis klaidomis. Neretai tokiais atvejais net siūloma investuoti, kalbant apie patrauklią grąžą.
„Tokiu atveju neretai skambina rusakalbiai sukčiai ir pasiūlo specialiai jums skirtą pasiūlymą, net pataria, kaip apeiti banko saugos sistemas. Mat bankai turi indikatorius, kurie identifikuoja, kad tokia sąskaita galimai yra sukčių ir jus bandoma apvogti“, – teigė E.Čipkutė.
Ilgapirščiai neretai imasi ir interneto puslapių klastojimo, pavyzdžiui, naujienų portalų, kredito įstaigų, siuntų tarnybų, valstybinių institucijų, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), puslapių.
„Vienas iš indikatorių, rodančių, kad kažkas yra negerai, tai daug neaktyvių nuorodų. Sukčiai padaro aktyvias tik tas nuorodas, kurios reikalingos mokėjimams atlikti.
Kitas indikatorius – puslapio pavadinimas. Reikia atidžiai pažiūrėti, ar nėra sukeistos kurios nors dvi raidės, nes sukčiai jau supranta, kad negali kurti keistų ir sudėtingų pavadinimų, todėl naudoja esamus ir pakoreguoja tik minimaliai. Taigi iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku pastebėti skirtumą“, – sakė LBA vadovė.
