Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ sakė, kad siūlomos lengvatos įsidarbinusiems skolininkams gali tapti akmeniu po kaklu.
„Atostogos visada skamba kaip malonumas, geras laikas, tačiau šiuo atveju tai nėra atostogos, nes skola – ne žaizda, ji neužgyja per atostogas, ją vis tiek reikės grąžinti. „Skolų atostogų“ terminas nėra naujas, vartojamas ir Vartojimo kreditų įstatyme, įvykus tam tikriems sunkumams, asmuo gali paprašyti atidėti įmokas ar sumažinti jų mokėjimą. Todėl ir sakau, kad akmuo po kaklu, t. y., skola niekur nedings.
Manytume, kad labai trumpą laiką, galbūt trijų mėnesių, asmeniui būtų galima suteikti tam tikras lengvatas – jei antstolis mato, kad žmogus įsidarbino, gauna nedidelį atlygį, tai jam būtų galima sumažinti įmokas ar atidėti tam tikram laikotarpiui. Tai galimai prisidėtų prie dalies žmonių sugrąžinimą į darbo rinką, tačiau mes pasigendame skaičių – kiek iš tikrųjų tų skolininkų šiandien yra Užimtumo tarnyboje?“ – kalbėjo D.Satkauskienė.
Jos aiškinimu, užsitęsusių išieškojimų atvejai, palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po aštuonis-devynis kartus.
„Darėme apklausą, apklausėme nemažą skaičių asmenų ir pateikėme klausimą, ar jie sutiktų 2 tūkst. eurų skolą mokėti per 23 mėnesius, bet su racionaliomis papildomomis išlaidomis, ar visgi jie norėtų mokėti per daug ilgesnį laiką, per 59 menėsius, o našta padidėtų 800 eurų. Didžioji dalis atsakė, kad norėtų skolą mokėti per trumpesnį laiką su mažesnėmis išlaidomis ir palūkanomis“, – tikino D.Satkauskienė.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis pabrėžė: gaila ir liūdna matyti politikų siūlomą projektą.
„Vėl ant privataus verslo ar ant privačių išieškotojų statomas projektas, valstybė viską permeta ant sąžiningo asmens pečių. Nepamirškime, kad tarp išieškotojų yra ir privačių asmenų, kurie yra nukentėjusi pusė. Tokių asmenų labai daug. Išieškotojus tai palies taip, kad truputį užstrigs ekonominis ciklas, nes dėl visų lengvatų pailgės išieškojimo laikas, pinigai bus užšaldomi, bus skaičiuojamos palūkanos, padidės administraciniai kaštai. Dėl to galimai sumažės surenkamų pinigų suma. Gerieji klientai, žmonės, kurie yra ne skolininkai, turės už tai sumokėti“, – teigė M.Šlepetis.
Jis abejojo, ar tokios priemonės veiksmingos ir norint skolininkus grąžinti į darbo rinką.
„Nėra aišku, kiek tarp skolininkų yra bedarbių, nėra aišku, kodėl ilgalaikiams bedarbiams, kurie yra skolininkai, suteikiamos tam tikros lengvatos, o jei žmogus yra ilgalaikis bedarbis, bet ne skolininkas, tai jam jokio pagerinimo nėra. Kodėl skolininkams geriau, o sąžiningiems piliečiams jokių pridėtinių verčių nekuriama? Sudaroma nelygybė – jei žmogus nesąžiningas, finansiškai neraštingas, jis pastatomas yra geresnę poziciją šiame projekte“, – dėstė M.Šlepetis.
Jo teigimu, priėmus projektą, mažėtų kreditų prieinamumas visiems vartotojams.
„Jei tu nori suteikti kreditą ir žinai, kad iš esmės tu negalėsi tų pinigų atgauti, negalėsi daryti išskaitų iš darbo užmokesčio, tai tu nenorėsi arba mažiau norėsi kredituoti tokius asmenis, tad finansinių paslaugų prieinamumas asmenims turėtų mažėti.
Žinoma, projekte dabar numatyta, kad išskaitos yra galimos, tačiau kredituotojai vienareikšmiškai tą vertins, nes vartotojas turi savo rizikos lygį. Šiuo projektu sudaromi spąstai sąžiningiems asmenims, kurie nori imti vartojimo kreditą mokslui, medicinai – jie bus nukentėję, nes jiems finansavimas bus apsunkintas“, – aiškino Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas.
D.Satkauskienė pridūrė: planuojami ne tik apribojimai išieškojimui iš pajamų, bet ir iš skolininko turto.
„Projekte numatoma, kad išieškoti iš paskutinio būsto bus galima tik jei ta suma neviršija 25 minimalių mėnesinių algų (MMA). Jei priėmus įstatymą bus galima nuo MMA atskaityti apie 70 eurų, tai 23 tūkst. eurų skola būtų išieškoma net 324 mėnesius arba 27-erius metus. Akivaizdu, kad tokias skolas ima gana darbingo amžiaus žmonės, tai pridėjus sumažintas galimybes išieškoti atskaitant iš pajamų, žmogus gali sulaukti ir pensijos, o nukreipti realizavimą į turtą nebūtų galimybės“, – komentavo ji.
„Atostogos pagal įstatymo projektą siūlomos net ir tais atvejais, kada išieškomas išlaikymas ar žala, priteista netekus maitintojo. Valstybė vienaip ar kitaip per skolininko atostogas turėtų mokėti išlaikymo negaunantiems vaikams. Keistas požiūris“, – pridūrė pašnekovė.
Lietuvos antstolių rūmai siūlo, kad kelias iš nelegalaus darbo šešėlio galėtų būti mokesčių, o ne skolų atostogos.
„Projekto rengėjai suteikia atostogas ir nuolaidas daro kreditorių sąskaita. Mūsų požiūriu, jei valstybė iš tikrųjų siekia reguliuoti kreditoriaus interesą, tai būtų galima galvoti ir apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar „Sodros“ mokesčio atostogas tiems, kurie ilgą laiką buvo bedarbiai ir grįžta į darbo rinką.
Šiandien įstatymo projekte siūlomos atostogos siekia net dvylika mėnesių per penkerius metus. Toks gan ilgas laikotarpis, neaišku, su kuo susietas. Gal valstybė, siekdama užimtumo tikslų, galėtų prisidėti atidėdama ar atleisdama nuo GPM ar „Sodros“ mokesčio. Tai būtų racionalu ne tik tiems, kurie turi skolų“, – siūlė D.Satkauskienė.
Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimu, jei į darbo rinką būtų grąžinti 10 tūkst. bedarbių, valstybės biudžetas pasipildytų 30 mln. eurų, jei būtų grąžinta 14 tūkst. bedarbių, biudžetas pasipildytų beveik 44 mln. eurų.
M.Šlepetis mokesčių atostogas taip pat vertino teigiamai.
„Labai puikus siūlymas, būdas, kaip valstybė galėtų prisidėti prie šios idėjos skatinimo. Ne privatūs subjektai turėtų nešti šią naštą“, – teigė jis.
