Parlamentaras įspėja, kad dėl staiga sumenkusio finansavimo daugelis jaunų šeimų pateko į spąstus: žadėta parama jų nepasiekia, bet paskolos jau paimtos, būstai statomi.
„2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas. Jo tikslas – padėti regionuose gyvenančioms jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu. Joms numatyta 15–30 proc. dydžio subsidija būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti“, – primena parlamentaras.
Pasak M. Skamarako, nuosekliai remiant jaunas šeimas galėtų atsigauti šalies regionai, mažėtų socialinė nelygybė. Jis pažymi, kad šeimoje padaugėjus auginamų vaikų išmokamos papildomos subsidijos.
„Bet štai kas atsitiko: nors jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius didėja, finansavimas staigiai sumažėjo: 2022 m. dar skirta 23,94 mln. eurų, o 2023 m. jau tik 8 mln. eurų. Tiek pat numatyta ir 2024 m.“, – stebisi parlamentaras.
Jis įspėja, kad jaunos šeimos patenka į procedūrinius ir biurokratinius spąstus, nes daugelis jų, manydamos, kad gaus paskatą pirmajam būstui, atliko avansinius piniginius sandorius, siekdamos rezervuoti nekilnojamąjį turtą.
„Vis daugiau jaunų šeimų susidurs su problemomis dėl galimų finansinių nuostolių ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo“, – įspėja M. Skamarakas.
„Pasitaiko atvejų, kad jaunai šeimai teisė į finansinę paskatą jau buvo patvirtinta, tačiau užbaigus pirmojo būsto statybas, jokia finansinė paskata jos nepasiekia. Šeimos paliekamos nežinioje, „ant ledo“, – komentuoja Seimo narys.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis pažymi, kad staiga paspaustas finansavimo stabdis sukėlė koliziją.
„Menki asignavimai per valstybės biudžetą sukelia tokią įstatymų taikymo koliziją, kurioje tiesiogiai pažeidžiami jaunų šeimų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai. Laukiančiųjų eilės tįsta: preliminariais duomenimis, pinigų laukia nesulaukia daugiau kaip 1600 jaunų šeimų.
Dėl sumažintų asignavimų finansinei paskatai gauti daugelis jaunų šeimų, nors ir turi savivaldybės administracijos pažymą, patvirtinančią jų teisę į finansinę paskatą, nebegali sudaryti kreditavimo sutarties ar įgyti kitų teisių į sandorių sudarymą dėl pirmojo nekilnojamojo turto“, – komentuoja E. Sabutis.
Jo žiniomis, Socialinė apsaugos ir darbo ministerija nori griežtinti finansinės paskatos skyrimo ir kriterijus, todėl planuoja koreguoti Įstatymą.
„Dėl to gali kilti dar didesnė sumaištis. Todėl būtina nedelsiant spręsti į nepavydėtiną situaciją patekusių jaunų šeimų problemas – vykdyti valstybės įsipareigojimus joms“, – pabrėžia Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis.
