Kainos gali keistis
Kaip komentavo ekonomistas Tadas Povilauskas, elektros biržoje „Nord Pool“ Lietuvos elektros energijos kainos žiemą, palyginti su kitais metų laikais, per daug neišsiskirdavo, priešingai, nuo 2015 metų pasitaikydavo vasarų, kuomet dėl Lietuvos–Švedijos elektros jungties remonto, riboto pralaidumo dėl karščio ar kitų atliekamų darbų, jos būdavo net šiek tiek aukštesnės nei metinis vidurkis.
Kalbant apie Švediją ir kitas Šiaurės šalis, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, žiemą jos kaina čia išties būna didesnė, o sumažėja pavasarį, kovą–gegužę, kuomet elektros daugiau pagaminama hidroelektrinėse. Elektros kainų pokyčiai Lietuvoje šylant orams susiję ir su hidroelektrinių darbu Latvijoje.
„Elektros biržos mechanizmas veikia taip, jog galutinę kainą formuoja brangiausias energijos šaltinis – gamtinės dujos. Žinoma, jo įtaka mažėja, mat vis svarbesne alternatyva tampa atsinaujinanti energetika. Žiemą saulės elektrinės pagamina mažiau elektros energijos, tačiau šiuo laikotarpiu kainą mažina vėjo elektrinės. Jei vėjo nėra, iš karto tampa aišku, kiek elektros energijos kainos vis dar yra priklausomos nuo gamtinių dujų kainų. Paprastai kalbant, norint sužinoti, kokia prognozuojama elektros kaina biržoje, gamtinių dujų kainą reikėtų padauginti iš 1,8. Vertinant, kokie šiemet sudaromi gamtinių dujų su pristatymu sandoriai, matyti, jog šių metų šaltajam sezonui jų kaina siekia 50–55 eurus už MWh, kas rodo, jog elektros kaina Lietuvoje viršys 100 eurų už MWh. Kalbant ne apie ateities sandorius, mūsų SEB grupės prognozės rodo, jog gamtinių dujų kainų vidurkis šaltuoju sezonu sieks apie 55 eurus už MWh, elektros kaina biržoje viršys 100 eurų už MWh“, – paaiškino T.Povilauskas.
Pašnekovo žodžiais, šiuo metu sunku prognozuoti, kokios iš tiesų bus faktinės gamtinių dujų kainos. Daug įtakos tam turi geopolitinė situacija. Pavyzdžiui, gamtinių dujų kaina šoktelėjo prieš pusantros savaitės tiek dėl Suomijos–Estijos jungties problemos, tiek dėl įvykių Izraelyje. Pastarieji įvykiai turi įtakos dujų kainai, nes netoli Gazos ruožo yra gamtinių dujų telkinių. Be to, prognozuojama, jog sudėtinga situacija Izraelyje gali užsitęsti.
Žiemą svarbus ir dar vienas sunkiai prognozuojamas veiksnys – orai. Vertinant ilgalaikes prognozes, žiema prognozuojama nešalta. Visgi tiksliai įvertinti, kokie orai lauks po mėnesio ar kelių, neįmanoma. Ekonomisto žodžiais, ramina tik tai, jog Europoje gamtinių dujų atsargos rekordinės.
Žiemą brangsta visuomet
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas komentavo, jog istoriškai šaltuoju metų sezonu elektros energija mūsų regione būna brangesnė nei šiltuoju periodu, nes išauga dujų ir elektros poreikis šildymui, smarkiai sumažėja elektros gamyba iš saulės.
„Pernai mes turėjome rekordiškai šiltą žiemą, todėl pačios niūriausios prognozės, kokios buvo piešiamos, neišsipildė – elektros kainos nešoko į tokias aukštumas, kokias galėjo pasiekti, jei žiema būtų buvusi šaltesnė.
Kokie bus šios žiemos orai, kol kas mes dar nežinome, taip pat, ar stipriai augs elektros poreikis, nes nuo to priklauso ir jos kaina. Šaltuoju metų laiku elektros kainą labiausiai formuoja dujų kaina – kol kas ramina tai, kad dujų talpyklos Europoje užpildytos, nors, jei žiema būtų labai šalta, sukauptų resursų neužtektų. Papildomo neapibrėžtumo kyla ir dėl pasaulyje vykstančių karinių konfliktų tose zonose, kur išgaunama labai daug naftos ir dujų, todėl visa tai atsiliepia energijos kainoms, jau dabar matome jų šuolius. Bet kokiu atveju, elektra žiemą bus brangesnė nei yra šiuo metu, todėl gyventojams užsifiksuoti elektros tarifą geriau dabar nei žiemą“, – rekomendavo M.Kavaliauskas.
Paklaustas, kokią elektros kainą gyventojai dabar gali fiksuoti, pašnekovas patikslino, kad bendrovė šiuo metu siūlo 20,9 ct / kWh – tai pati žemiausia kaina rinkoje, kokią galima užsitikrinti visam šaltajam periodui.
Pasiruošę, bet iššūkių yra
Energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas pabrėžė, jog elektros kainos Skandinavijoje lemia ir elektros energijos kainas Lietuvoje. Skandinavijoje labai svarbus veiksnys – vanduo, mat daug elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse. Norvegijoje – daugiau kaip 80 proc., Švedijoje – daugiau nei 40 proc., Suomijoje – apie 30 proc. Šį pavasarį elektros energijos kainos taip pat buvo nukritusios.
Viena priežasčių, kodėl elektros kaina žiemą išauga – elektros suvartojama daugiau. Norvegijoje praktiškai visi gyventojai šildosi elektra, šioje šalyje nėra centralizuoto šildymo, nenaudojamos dujos.
Saulės elektrinėse žiemą elektros energijos pagaminama kur kas mažiau nei šiltuoju metų laiku – tas taip pat turi įtakos jos kainai. Vėjo elektrinių mūsų regione, pašnekovo žodžiais, jau nemažai, tai irgi lemia elektros energijos kainą. Kaip atkreipė dėmesį V.Jankauskas, ne veltui girdime, jog jei kažkurią savaitę buvo didelis vėjas, tai leido sumažinti elektros kainą.
Gamtinių dujų saugyklos Europoje užpildytos, Vokietija pasistatė kelis suskystintųjų dujų terminalus, naują terminalą įsirengė suomiai, lenkai, tas, pašnekovo žodžiais, ramina.
Šiuo metu bene didžiausią nerimą kelia įvykiai Izraelyje. Neaišku, kaip situacija keisis toliau. Jeigu Iranas įsitrauktų į konfliktą, gali kilti problemų dėl naftos ir dujų importo, mat vienas didžiausių suskystintųjų dujų tiekėjų – Kataras. Jei kiltų dujų kainos, gali keistis ir elektros kainos. Nežinomųjų vis dar yra nemažai“, – apibendrino ekspertas.
