„Nesvarbu švediškas ar lietuviškas bankas, jeigu palūkanų normų bazė yra nustatyta Briuselyje. Vienintelis ir radikalus kelias, nenorint priklausyti nuo tokių sprendimų, būtų atstatyti nacionalinę valiutą – litą.
Jeigu nenorime to daryti, nemanome, kad galime susitvarkyti, privalome sekti tai, ką daro ECB“, – pirmadienį spaudos konferencijoje-diskusijoje „Lietuvos finansai: valstybės biudžeto skaidrumas ir efektyvumas“ sakė I. Laursas.
„Nereikalauju, kad taip būtų daroma. Bet toks žingsnis būtų reikalingas, jeigu norime savarankiškai nustatyti palūkanas, ką daro Lenkija, Švedija ar Šveicarija“, – pabrėžė jis.
Taip I. Laursas sureagavo į diskusijoje iškeltą klausimą, ar valstybinis komercinis bankas leistų sumažinti aukštų palūkanų naštą Lietuvos gyventojams.
„Nexture Ventures“ vadovas paminėjo, kad siekiant užtikrinti pigesnes paskolas gyventojams ir įmonėms nepagelbėtų ir bandymas sukurti priemones, kurios leistų skolintis iš kitose Europos šalyse įsikūrusių ir Lietuvoje tiesiogiai neveikiančių bankų.
„Paskolų kaina ateina ne iš pačių bankų ir nesvarbu iš kokios valstybės yra teikiamos paslaugos. Komercinis bankas stato savo marža ant normos, nustatytos pagal politinius poreikius. Nesvarbu, koks bankas ir iš kur atvykęs, to neperžengsi“, – komentavo I. Laursas
Taip pat, anot I. Laurso, valstybinio komercinio banko įkūrimas visiškai iškraipytų rinką ir užtikrintų jau veikiančių sektoriaus narių nepasitenkinimą.
„Pagal mane, būtų iškraipoma rinka. Ir čia neminėsiu kitų ūkio sektorių Lietuvoje, kurių dalyviai skundžiasi, kad atsiradus valstybės remiamam ir pavaldžiam tam tikriems interesams žaidėjui, visada yra sugriaunama konkurencija“, – aiškino jis.
Valstybinio komercinio banko idėją dar 2019 m. pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda, iškilus baimėms, kad tuometinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai perkels mokestinę naštą į palūkanų normas.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas. Tuo metu Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidino paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
