Tarp bendrovei pranešusių apie gautus sukčių laiškus daug įmonių, kurios nėra „Paysera“ klientės. Tai reiškia, kad finansiniai sukčiai masiškai siunčia laiškus viešai internete prieinamais kontaktais. Laiškuose pateikiama nuoroda į suklastotą interneto svetainę, kurios aplinka panaši į tikrąją.
„Paysera“ informavo klientus apie sukčių keliamą grėsmę per vidinius kanalus: programėlėje ir internetinėje bankininkystėje, ragindama juos būti atidesnius ir budrius. Vis dėlto bendrovė užregistravo keletą atvejų, kai sukčiams iš įmonių pavyko išvilioti su prisijungimu prie sąskaitos susijusius duomenis.
Pasinaudoję klientų atskleistais duomenimis, sukčiai išvedė iš sąskaitų kelių tūkstančių eurų sumas. Dalį sukčių išvestų lėšų bendrovei pavyko klientams sugrąžinti. Nukentėjusioms įmonėms bendrovė rekomendavo kreiptis į policiją.
„Paysera“ sukčiavimo prevencijos ekspertai primygtinai sako gavus panašius laiškus nuorodų nespausti. Laiškų ar SMS žinučių tikrumą visuomet galima pasitikrinti, susisiekus su įmone oficialiais kontaktais.
Taip pat „Paysera“ konsultantai neskambina klientams, jeigu skambutis iš anksto nėra suderintas. Jeigu tam tikromis aplinkybėmis „Paysera“ atstovas ir paskambina klientui pirmas, jis niekuomet neprašo atskleisti asmeninių ar prisijungimo prie sąskaitos duomenų.
