„Dabar yra svarstymo stadija, jei matysime, kad neužtikriname saugiklių sistemos gaminantiems vartotojams, tuomet vėl grįžtame prie šio klausimo. Turime labai tiksliai tą turėti. Šiandien dar neturime pilnų atsakymų“, – komiteto posėdyje antradienį sakė jo pirmininkas Kazys Starkevičius.
Komitetas pasiūlymui įteisinti savarankišką apskaitos modelio pasirinkimą antradienį posėdyje pritarė iš dalies. Sutarta, jog norint leisti visiems buitiniams vartotojams rinktis elektros kaupimo modelį būtini tam tikri saugikliai, kad jie nebūtų klaidinami bei nepatirtų finansinių nuostolių.
„Svarbiausia apginti tą mažą buitinį vartotoją“, – teigė K. Starkevičius.
Komiteto narys Lukas Savickas siūlė apskaitą kilovatvalandėmis (angl. „net-metering“) įtvirtinti kaip standartinį apskaitos modelį buitiniams vartotojams, taip pat – leisti jį vieną kartą pakeisti.
„Be to kas yra, tvirtinti pirmenybę, kad „net-metering“ būtų numatytasis, standartinis pasirinkimas, nebent gaminantis buitinis vartotojas paprašo kitaip. Kitas – teisė keisti: vieną kartą nuėjus į „net-billing“ galima grįžti į „net-metering“, – komitete sakė L. Savickas.
„Taip užtikriname, kad paprastas buitinis vartotojas nebūtų paklaidintas, jis turėtų teisę ir visuomet turėtų saugiklius. Kas yra reikalinga“, – tikino parlamentaras.
Siūlymą leisti pasirinkti elektros apskaitos modelį ir fiziniams asmenims, kurie turi arba valdo saulės elektrinę, pateikė „Ignitis“, Seime tęsiantis Energetikos ministerijos pateiktų Elektros energetikos ir Atsinaujinančios energetikos įstatymų pataisų svarstymui.
Ministerija siūlo grynosios apskaitos schemą įvesti tik juridiniams asmenimis ir tiems buitiniams vartotojams, kurie turi arba teisėtai valdo vėjo elektrinę. Pagal tokią elektros apskaitos schemą, sukaupta ir nepanaudota gaminančio vartotojo energija būtų pateikta nepriklausomam tiekėjui ir kaupiama virtualioje sąskaitoje eurais pagal sutartą tarifą.
Pasak energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, keisti elektros apskaitos modelį siūloma tik juridiniams asmenims, nes jie labiau seka elektros rinką bei gali labiau apsisaugoti nuo kainų svyravimų.
„Verslo subjektai turi daugiau informacijos apie padėtį elektros rinkoje nei buitiniai vartotojai ir daugiau galimybių bei patirties reaguoti į tuos rinkos signalus bei pokyčius“, – komitete teigė viceministrė.
Anot jos, prieš siūlant grynąjį atskaitymą fiziniams asmenims reiktų platesnės diskusijos ir su Valstybine mokesčių inspekcija. Be to, pabrėžė D. Garbaliauskaitė, visos ministerijos „planuojamos paleisti“ paramos gaminantiems vartotojams priemonės su Europos Komisija suderintos pagal apskaitos kilovatvalandėmis schemą.
„Parama yra būtent „net-metering“ sistemoje“, – sakė viceministrė.
Liberalas Andrius Bagdonas savo ruožtu pažymėjo, kad iniciatyva neblogintų buitinių gaminančių vartotojų padėties, tam pritaria Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), Konkurencijos taryba, Prezidentūra.
„Siūlymas yra (...) tokią galimybę suteikti tik tiems, kurie norėtų. Tai niekaip nepablogina jų situacijos“, – komitete argumentavo A. Bagdonas.
Anot socialdemokrato Gintauto Palucko, laisvė pasirinkti galėtų būti suteikta, jei konkretūs saugikliai būtų nustatyti, o VERT prižiūrėtų, ar elektros tiekėjai nepiktnaudžiauja ir nesiūlo taikyti apskaitos eurais tiek gyventojams, kuriems tai iš tikro finansiškai nenaudinga.
VERT pirmininkas Renatas Pocius antrino, kad buitiniams vartotojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, esą reguliuotojas yra gavęs ne vieną elektros rinka besidominčių gyventojų užklausą dėl grynojo atsiskaitymo taikymo. Anot jo, L. Savicko pasiūlyti saugikliai sumažintų rizikas gyventojams.
„Jei tie saugikliai yra ir šiandien pagrindinis, numatytasis pasirinkimas yra „net-metering“ (o vartotojas tik tas, kuris nori, gali rinktis), suprantame, kad esant tam saugikliui vartotojas yra apsaugotas. Bet kokiu atveju VERT nagrinės skundus“, – teigė R. Pocius.
„Manau, kad tik tas vartotojas, kuris yra sąmoningas, rinksis (grynąjį atsiskaitymą – ELTA). Jeigu dar būtų galimybė sugrįžti, turbūt rizikos apskritai yra minimalios“, – pažymėjo VERT vadovas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius komitete aiškino, kad apskaitą eurais rinktųsi buitiniai gaminantys vartotojai, kurie turi elektromobilius, elektros kaupimo baterijas.
„Kurie elektromobilius nori krautis naktimis ir taip sutaupyti pinigų. Arba nori įsirengti kaupimo bateriją (...) ir joje sukauptą elektrą išleisti ne bet kada, o tuo metu, kai elektra brangiausia rinkoje – ir tokiu būdu iš grynojo atsiskaitymo gauti didžiausias pajamas“, – kalbėjo M. Nagevičius.
Komiteto parlamentarai taip pat atmetė Energetinių tyrimų instituto siūlymą numatyti kompensacijas nepriklausomiems elektros tiekėjams, patiriantiems nuostolių dėl kainų skirtumų, susidarančių, kai gaminantys vartotojai pateikia ir atsiima sukauptą elektrą. K. Starkevičiaus teigimu, tiekėjai šiuo metu neturi konkrečių duomenų, kiek iš tikrųjų nuostolių patyrė, o pradėjus juos fiksuoti būtų galima prie šio klausimo grįžti.
Dar komitetas nesutiko su pasiūlymu grynąjį atskaitymą taikyti tiek saulės, tiek vėjo elektrinėse pagamintai elektrai. Energetikos ministerijos vertinimu, taikyti apskaitos eurais saulės jėgainėms nesiūloma, nes jų generacija nėra tokia stabili kaip vėjo jėgainių. Be to, pažymi ministerija, jau pradėjusiems plėtoti vėjo parkus, įstatyme numatyta galimybė užbaigti projektus pagal esamą reglamentavimą.
Seimui pateiktais Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų pokyčiais ministerija siekia tvarios gaminančių vartotojų plėtros, įgalinti elektros perdavimo tinklą ir efektyviai išnaudoti skirstomojo tinklo pajėgumus.
Dabar visų gaminančių vartotojų Lietuvoje į tinklą tiekiama perteklinė energija apskaitoma kilovatvalandėmis ir pasaugoma, sumokant tik už naudojimąsi tinklais.
