Apie saulės elektrinę svarsto vis daugiau gyventojų
Vienas iš pagrindinių motyvų įsirengti saulės elektrinę – didelės sąskaitos už elektros energiją. Būtent augančios kainos pastaraisiais metais skatino individualiųjų namų savininkus ar net daugiabučių gyventojus ieškoti alternatyvų, kuriomis ir tapo saulės elektrinės.
Jei dar prieš dešimtmetį jas diegdavo pavieniai individualiųjų namų savininkai – labiau ne dėl atsiperkamumo, bet dėl ekologijos, tai pastaraisiais metais atsiperkamumo kreivė taip pat vis palankesnė vartotojams.
Saulės elektrinės atsiperkamumas priklauso nuo elektros energijos kainos. Kuo ši didesnė, tuo elektrinė atsipirks greičiau. Elektros kainai pasiekus kiek daugiau nei 0,2 euro už kilovatvalandę (Eur / kWh), skaičiuojama, jog saulės elektrinė dabar atsiperka maždaug per 4–5 metus, o su valstybės parama – per 2–3 metus.
Tyrimai rodo, jog kas antras gyventojas nėra patenkintas elektros kainomis, o kas penktas norėtų įsigyti saulės elektrinę ir sutaupyti. Bene daugiausia dvejonių kyla dėl iš pažiūros sudėtingo proceso, tačiau ekspertai patikina: sudėtinga nėra, svarbu tik atlikti namų darbus.
Ką būtina žinoti apie įsirengimą?
Dažniausiai saulės elektrinės, jei tik leidžia galimybės, montuojamos ant gyventojų namų stogų. Tad pirmiausia energetikos ekspertai pataria išsiaiškinti, ar stogas tinkamas saulės elektrinei: kokia jo kryptis, būklė, danga ir aplink esantys objektai.
Pagrindinė taisyklė – optimaliausias stogas saulės elektrinei yra tas, kuris pasisukęs į pietus, o jo šlaitas sudaro 35–40 laipsnių kampą. Tačiau gerą efektyvumą galima išgauti ir statant elektrinę tiek į vakarų ar rytų pusę orientuoto stogo.
Prieš pradedant ant šlaitinio stogo montuoti saulės elektrinę, įvertinama jo danga – ar tai skarda, šiferis, o gal bitumas – nuo to priklauso, kokios konstrukcijos parenkamos. Montuojant elektrinę ant plokščiojo stogo, itin svarbu įvertinti stogo plotą, nes elektrinė bus montuojama taip, kad tarp atskirų modulių grupių būtų išlaikomi tam tikri tarpai, kurie nemestų papildomo šešėlio.
Vienas brangiausių konstrukcijų sprendimų – saulės elektrinės montavimas ant žemės. Tokio tipo montavimui konstrukcijų reikia gerokai daugiau, mat jos turi sudaryti visą korpusą, ant kurio bus galima sudėti saulės modulius.
Kad namuose būtų galima naudoti iš saulės pagamintą elektros energiją, reikalingas energijos keitiklis (inverteris), kuris nuolatinės srovės elektros energiją paverčia kintamosios srovės elektra, tuomet ji perduodama į namų skydą. Čia yra sumontuojamas dvipusis skaitiklis, kuris fiksuoja suvartojamos elektros energijos kiekį ir koks elektros energijos perviršis atiduodamas elektros tinklams. Remiantis išmaniojo skaitiklio pateiktais duomenimis, išrašomos sąskaitos už elektros energiją.
Išeitis neturintiems saulės elektrinės ant stogo
Jei saulės elektrinės įrengti ant stogo neįmanoma, nesinori arba ten ji nebetelpa, kitas variantas – nutolusi saulės elektrinė. Ji įrengiama ten, kur elektros generacija optimaliausia: lauke, žemės sklype, ant sandėlio stogo ar kitokioje saulės moduliams įrengti tinkamoje vietoje.
Nutolusią saulės elektrinę dažnai renkasi žmonės, gyvenantys daugiabučiuose ar dėl kažkokių priežasčių nenorintys ar negalintys saulės elektrinės susimontuoti savo gyvenamojoje vietoje. Tokia elektrinė skiriasi nuo sumontuotos šalia gyvenamojo namo ar ant jo stogo tik tuo, kad elektros negalima vartoti momentiškai, t. y. visa pagaminta elektros energija keliauja į tinklą, iš kurio ji vėliau vėl paimama.
Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja dar vienas nutolusios saulės elektrinės modelis – įsigyti ar išsinuomoti jos dalį nutolusiame saulės parke iš vystytojų. Tokiu atveju pačiam gyventojui nereikia rūpintis nei elektrinės įrengimo, nei jos priežiūros darbais.
Jei vis tik nusprendžiate elektrinę įsirengti patys, anot specialistų, labai svarbu, kad saulės elektrinės įranga būtų kokybiška, o ją montuotų patyrę meistrai.
„Skirkite laiko saulės elektrinę įrengsiančio rangovo paieškoms. Saulės elektrine džiaugsitės ilgus metus, todėl didelę patirtį turinti ir ilgas garantijas įrangai bei montavimo darbams suteikianti įmonė turėtų būti ta, su kurios pasiūlymu susipažinti reikėtų pirmiausia. Nepamirškite įsitikinti, ar pasirinkta įmonė yra atestuota Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) elektros įrenginių įrengimui“, – priminė energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Galima sumažinti elektros kainą
Svarstant, kokios galios elektrinė reikalinga, svarbu žinoti kelis dalykus. Įvairiose Lietuvos vietovėse per metus į horizontalaus paviršiaus kvadratinį metrą patenka nuo 900 kWh / m² iki 1100 kWh / m² per metus saulės spindulinės energijos. O 1 kW saulės elektrinė per metus gali sugeneruoti nuo 950 kWh iki 1050 kWh elektros energijos. Vadinasi, jei per metus namuose suvartojama 8000 kWh, rekomenduojama saulės elektrinės galia bus apie 8 kW.
Priklausomai nuo stogo tipo, įrangos bei montavimo ypatumų, 1 kW saulės elektrinės kaina gali svyruoti nuo 700–900 Eur / kW su PVM. Sąmatą kone 30 proc. gali sumažinti valstybės parama, tad rekomenduojama ja pasidomėti.
Saulės elektrinės tarnauja vidutiniškai 25 metus, o sąskaitas už elektros energiją gali sumažinti iki 70 proc. „Saulės elektra yra švari energijos rūšis, nes gamindami ją beveik neteršiame aplinkos, saugome gamtą. Todėl valstybės mastu siekiama, kad iki 2030 metų saulės elektrinėse pagamintą energiją vartotų kas trečias namų ūkis. Šiuo metu tokia elektra jau apsirūpina apie 80 tūkst. vartotojų Lietuvoje, o jų skaičius per pastaruosius metus išaugo tris kartus. Neabejotinai tokią plėtrą skatina ne tik tvarumo idėja, bet ir faktas, kad iš saulės sugeneruota elektra yra daug pigesnė – kai ji vartojama momentiškai, už ją mokėti nereikia, todėl galima sutaupyti“, – komentavo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Duomenys rodo, kad vartotojai momentiškai paprastai suvartoja 25–30 proc. gaminamos elektros energijos. Ši elektros energijos dalis nenukeliauja į apskaitą ir klientui už tai nereikia nieko mokėti.
Likusi generuojama elektros energijos dalis, kuri nesuvartojama momentiškai, nukeliauja į „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklą pasaugojimui (70–75 proc.) ir yra kaupiama 2 metus. Klientas pagal poreikį kiekvieną mėnesį susigrąžina dalį jo sukauptos elektros energijos, už kurią moka pagal pasirinktą gaminančio vartotojo planą.
Pavyzdžiui, jei kliento elektrinė pagamina 1000 kWh per mėnesį ir momentiškai jis suvartoja 300 kWh elektros energijos, už tai jis nemoka nieko, o 700 kWh perduoda pasaugoti. Šį kiekį klientas gali išnaudoti vėliau, tarkime, vakare arba žiemos sezonu.
Pagamintas energijos kiekis priklauso nuo tiesiogiai tenkančio saulės spindulių kiekio: rudenį ir žiemą saulės elektrinė pagamina apie 10–20 proc., o šiltaisiais mėnesiais apie 80–90 proc. visos metinės elektros energijos. Įtakos elektros energijos gamybai gali turėti saulės vieta horizonte, orai, dienos trukmė ir temperatūra.
Populiarėja, bet ne pralenkia
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docentas praktikas Daivis Virbickas paaiškino, jog Europoje iki šiol dominuoja dujos ir branduolinė energetika, nes tik jos pajėgios pagaminti didelius elektros energijos kiekius, tačiau atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sparčiai vystomi ir ateityje taps vis svarbesni.
„Elektros energijos poreikis nuolat auga: patogaus gyvenimo atributai – šilumos siurbliai, dujiniai ar elektriniai katilai, buities prietaisai, netgi budėjimo režimu veikiantys įrenginiai – visiems jiems reikalinga elektros energija. Deja, saulė nešviečia kiaurą parą, vėjas irgi nepučia. Elektra – tokia prekė, kurią turi suvartoti tą pačią minutę, kai tik ji pagaminta. Arba, gaminti tiek, kiek tuo metu reikia. Kitas klausimas, kiek elektros energijos reikia. Kažkada vienas televizorius namuose buvo įprasta, dabar normalu – po vieną kone kiekviename kambaryje, o kur dar kompiuteriai, telefonai, kiti buitiniai prietaisai.
JAV Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) mokslininkai, su kuriais dirba ir Lietuvos energetikos ministerija, prognozuoja, kad elektros suvartojimas ir toliau augs, kaip jis augo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kuomet atsigavo ir sparčiai vystėsi pramonė. Kas galės užtikrinti didžiulį reikalingą elektros energijos kiekį? Bijau, kad saulės elektrinių ant stogų ir vėjo elektrinių tam neužteks. Mums reikia dėti visas pastangas, kad įdarbintume saulę ir vėją, kad kuo daugiau elektros pagamintų atsinaujinantys energijos šaltiniai, bet tikiu, kad be bazinės elektros energijos, tokios kaip atominė ar hidroenergetika, neišsiversime, ypač kai kalbame apie pramonės plėtrą ir konkurencingumą“, – kalbėjo pašnekovas.
D.Virbickas mano, jog ateityje buityje taip pat bus įprastos baterijos, skirtos sugeneruotam elektros energijos perviršiui kaupti vėlesniam panaudojimui, mat iškart saulės elektrinės sugeneruotą elektros energiją panaudoti sudėtinga. Kitaip vasarą tektų vienu metu skalbti, virti, žiūrėti televizorių, o žiemą dar ir šildyti namus. Sukauptos pagamintos energijos perviršį galima vartoti vasaros naktimis, tačiau žiemą, kai atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos, tikėtina, trūks labiausiai, reikės stabilių bazinės generacijos šaltinių. Kaip bazinės generacijos šaltiniai Europoje šiuo metu dominuoja atominės, dujinės, hidroelektrinės, dar yra anglimi kūrenamų elektrinių, tačiau jos, pašnekovo žodžiais, neturi perspektyvų.
Taigi, ar galime visą reikalingą elektros energiją pasigaminti patys? „Viso kiekio negalime. Arba tai bus labai brangu. Bet turėti saulės ar vėjo elektrinę, kad optimizuotume elektros energijos gamybą ir suvartojimą, taupytume, tikrai taip. Mes esame per daug priklausomi nuo elektros tiek savo buityje, tiek pramonėje, ir jos suvartojami kiekiai nuolat augs“, – teigė pašnekovas.
Siekiama, jog nuo 2030 metų Lietuvos rinkoje neliktų iškastinio kuro: šilumą ir elektrą būtų galima pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o likusią dalį importuoti iš Skandinavijos šalių.
