Tai, kad būsto kainos Lietuvoje yra didesnės negu prieš metus ir lauktos kainų korekcijos vis nėra, yra vienas iš galimų paaiškinimų, kodėl lūkesčiai pastaraisiais ketvirčiais nesikeičia. Visgi dėl menko būsto sandorių rinkos aktyvumo, didelių palūkanų normų ir ne itin teigiamų kitų metų ekonominių prognozių lūkesčiai artimiausiais ketvirčiais negerės.
Sostinėje gyventojų būsto kainų lūkesčiai nesikeitė
Rugsėjį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 46 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje galvojo, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, 17 proc. teigė, kad būstas pigs, 31 proc. nesitikėjo didesnių pokyčių, o likę 6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančiųjų, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas buvo 29 punktai.
Prieš ketvirtį indekso reikšmė buvo 26 punktai, o toks indekso pokytis neviršija tokios imties rezultatų paklaidos, todėl galima teigti, kad pokytis per ketvirtį buvo nedidelis. Praėjusių metų rugsėjį indekso reikšmė buvo 44 punktai.
Vilniaus regione pokyčiai per ketvirtį buvo patys mažiausi. Trečią ketvirtį būsto kainų padidėjimo per artimiausius dvylika mėnesių tikėjosi 49 proc., o pigimo – 12 proc. apklaustųjų.
Antrą ketvirtį taip manančiųjų buvo atitinkamai 49 ir 13 procentų. Didesni lūkesčių pokyčiai buvo Klaipėdos ir Šiaulių regionuose: pirmajame regione padaugėjo galvojančiųjų, kad būstas brangs, o antrajame jų skaičius sumažėjo.
Būsto rinkoje sandorių dar sumažėjo
Būsto rinkoje trečias ketvirtis buvo labai prastas pagal sandorių skaičių. Registrų centro duomenimis, praėjusį ketvirtį būsto sandorių skaičius buvo 16 proc. mažesnis negu prieš metus, arba mažiausias nuo 2015 metų.
Butų sandorių skaičius buvo kukliausias nuo 2012 metų. Vilniuje per ketvirtį parduota maždaug 11 proc., Kaune 12 proc., Klaipėdoje 13 proc. mažiau butų negu prieš metus. Mažesnėse savivaldybėse sandorių skaičius krito dar labiau.
Pirminėje rinkoje padėtis trečią ketvirtį taip pat negerėjo. Sostinėje parduota vidutiniškai 190 butų per mėnesį, arba mažiausiai nuo maždaug 2014 metų.
Nors tai gerokai daugiau negu prieš metus, tačiau reikėtų prisiminti, kad praėjusių metų viduryje pirminėje rinkoje sandorių beveik visai nebuvo dėl nežinomybės dėl karo Ukrainoje ir išaugusio nerimo, ar šoktelėjus statybinių medžiagų kainoms, projektai bus užbaigti. Kauno ir Klaipėdos pirminėje būsto rinkoje sandorių skaičius trečią ketvirtį buvo mažesnis, netgi palyginti su praėjusių metų atitinkamų laikotarpiu.
Per pusantrų metų istoriškai labai greitai padidėjusios palūkanų normos buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų finansinės galimybės įpirkti būstą sumažėjo.
Tiesa, per trečią ketvirtį šešių mėnesių tarpbankinė EURIBOR palūkanų norma padidėjo nuo 3,9 proc. iki 4,13 proc., o tai jau buvo mažesnis pokytis negu ankstesniais ketvirčiais. Tačiau naujų būsto paskolų palūkanų normų dydis rugpjūtį siekė 5,75 procento.
SEB grupės ekonomistai mano, kad yra labai didelė tikimybė, jog rugsėjį Europos Centrinis Bankas ( ECB) paskutinį kartą šiame palūkanų keitimo cikle padidino palūkanas, todėl racionalu manyti, kad ir EURIBOR palūkanų normos nebeturėtų labiau didėti nuo dabartinio lygio.
Per pastaruosius mėnesius labiau pasikeitė rinkos lūkesčiai dėl to, kada ECB galėtų mažinti palūkanų normas. Ateities sandoriai rodo, kad rinka nesitiki mažesnės trijų mėnesių EURIBOR palūkanų normos per artimiausius trejus metus. Visgi istorija rodo, kad palūkanų normas ECB didina lėčiau negu jas mažina, ir to pamiršti nereikėtų.
Būsto kainos trečią ketvirtį liko stabilios
Būsto kainos trečią ketvirtį mažai pakito, o metus paaugo maždaug 5 procentais. Skelbimų portale „Aruodas.lt“ vidutinė skelbimuose nurodoma butų Vilniuje kaina per trečią ketvirtį šiek tiek padidėjo.
Pirminėje rinkoje neparduotų butų kainos bent jau oficialiai nesikeitė, tačiau nekilnojamojo turto vystymo bendrovės vis labiau darė netiesiogines nuolaidas pirkėjams ne mažindami kainas, o siūlydami papildomos naudos.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių būsto kainos trečią ketvirtį buvo mažesnės negu prieš metus, ir artimiausi ketvirčiai nieko teigiamo nežada. Lietuva atsilaiko prieš tokius pokyčius, matyt, labiausiai dėl to, kad gyventojų pajamos šiemet vis dar sparčiai augo (infliacija jau mažesnė negu pajamų pokytis), o gyventojų skolos yra palyginti mažos.
Tai, kad sandorių skaičius krenta, o kainos yra stabilios, rodo, kad vis dar nėra tokių svarbių priežasčių, kurios verstų pardavėjus skubėti parduoti būstą ir dėl to mažinti jo kainą.
Gyventojų finansinė padėtis išlieka stabili, lūkesčiai yra gana optimistiniai, perkamoji galia vėl pradėjo augti, todėl tokia padėtis neverčia potencialių pardavėjų skubėti. Apskritai tokia beveik metus trunkanti padėtis, kai kainos stabilios, o nuomos kaina vis dažniau yra mažesnė negu būsto paskolos įmoka, neskatina potencialių pirkėjų skubėti pirkti.
Latvijoje, kur SEB taip pat atlieka tokią pat apklausą, gyventojai buvo netgi šiek tiek optimistiškesni negu Lietuvoje. Ten 52 proc. apklaustųjų manė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, o nuosmukio laukė 14 proc. apklaustųjų. Kitokia padėtis yra Švedijoje, kur naujausia apklausa parodė, kad būsto kainų augimo tikisi 34 proc., o mažėjimo 30 proc. apklaustųjų.
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai ketvirtą ketvirtį nepagerės. Būsto rinkoje sandorių skaičius veikiausiai bus dešimtadaliu mažesnis negu prieš metus.
Būsto kainos ketvirtą ketvirtį veikiausiai truputį susitrauks. Palūkanų normos turėtų likti stabilios.
Teigiama tai, kad infliacija mažėja ir potencialiems būsto pirkėjams taupyti yra lengviau.
Galiausiai labai svarbūs gyventojų lūkesčių veiksniai bus bendra ekonominė padėtis ir jos pokyčiai, kurie kitąmet optimizmu nedvelkia.
