Ketvirtadienį Vyriausybės patvirtintame kitų metų valstybės viešųjų finansų plane planuojamos 17 mlrd. eurų pajamos ir 20,5 mlrd. eurų išlaidos. Deficitas sudarys 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skolos lygis – 39,8 proc. BVP.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė po posėdžio žurnalistams sakė, jog 2,9 proc. deficitas – „raudona linija“, kuri peržengta nebus, kadangi yra arti ES Mastrichto kriterijaus, įpareigojančio valstybes neviršyti 3 proc. deficito. ES prie fiskalinės drausmės taisyklių (kitas reikalavimas – neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP skolos) ketina grįžti kitąmet.
„Iš vienos pusės tai, matyt, yra gal net ir strateginis ėjimas nepaliekant daug erdvės „pageidavimų koncertui“ Seime“, – Eltai sakė „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Prieš rinkimus tie patys politikai, kurie dabar akcentuoja perteklinio biudžeto grėsmę pažeisti Mastrichto kriterijų, įsisukus priešrinkiminei pasiutpolkei Seime siūlys pūsti išlaidas ir dar labiau gilinti tą biudžeto deficitą“, – teigė ekonomistė.
Vis dėlto, pažymėjo ji, išliekant dideliam ekonominiam ir geopolitiniam neapibrėžtumui, kyla ir rizika, jog Mastrichto kriterijus bus peržengtas, pavyzdžiui, jei ekonomika augs vangiau, nei prognozuojama savo ekonominės raidos scenarijuje.
Ministerijos rengtose projekcijose, pagal kurias ir dėliojamas biudžetas, 2023 m. prognozuojamas 0,4 proc. ekonomikos nuosmukis, 2024 m. – 1,7 proc. BVP augimas.
„Žvelgiant į ateinančius metus ir turint omenyje, kad tiek makroekonominis neapibrėžtumas vis dar yra didesnis nei normaliomis sąlygomis, tiek ir geoekonominės įtampos gali pasireikšti, to manevro kitiems metams pasilikta labai ribotai. Norėtųsi, kad biudžeto deficitas galėtų būti suplanuotas su atsarga nuo tos Mastrichto kriterijaus ribos“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Tuo metu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pristatytą valstybės biudžetą net vadina agresyviu.
„Žiūrint iš strateginių krypčių pusės, pagrindinės 2024 m. biudžeto kryptys yra sveikintinos, ypač fokusas į gyventojų pajamų didinimą, tam 2024 m. biudžete numatyta daugiau nei 1,7 mlrd. eurų. Turint omenyje nuo 2022 m. besitęsiantį infliacijos spaudimą gyventojų perkamajai galiai, žmonių pajamų didinimas iš tiesų yra svarbi biudžeto kryptis ir užduotis“, – komentuoja A.Izgorodinas.
Tačiau, jo manymu, reikės atidžiai stebėti, ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti ambicingus išlaidų didinimo planus neperžengus 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos, o štai čia ekonomistas ir įžvelgia rizikų.
„Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 m. BVP atmetus infliaciją išaugs 1,7 proc., infliacija sieks 2,9 proc., tuo pat metu Finansų ministerija prognozuoja, kad 2024 m. valstybės biudžeto pajamos padidės 9,4 proc. – iš esmės išeina, kad 2024 m. biudžeto pajamos išaugs beveik dvigubai sparčiau nei nominalus BVP (su infliacija).
Tuo pat metu 2024 m. valstybės biudžete numatytas 7,9 proc. valstybės biudžeto išlaidų eilutės augimas. Kitaip sakant, tam, kad 2024 m. biudžeto deficitas įsispaustų į 3 proc. BVP ribą, labai svarbu užtikrinti, kad biudžeto pajamos augtų taip pat agresyviai kaip ir išlaidos, priešingu atveju būtų peržengta 3 proc. BVP deficito riba.
Tai yra gana ambicingas tikslas, kurį nebus lengva įgyvendinti, ypač pirmąjį 2024 m. pusmetį dėl ženklių rizikų pasaulio ekonomikoje, ypač JAV.
Beveik 5 proc. siekiantis 10 metų JAV obligacijų pajamingumo lygis rodo, kad JAV ekonomika yra ties rimtų išbandymų riba, ir neatmesčiau, kad 2024 m. JAV ekonomika pradės liūdna gaida, t. y. didesniu, nei šiuo metu manoma, ekonomikos sulėtėjimu. Tai tiesiogiai paveiktų ir Lietuvos biudžeto pajamų eilutę dėl Lietuvos ekonomikos priklausomybės nuo eksporto.
Taigi pirmąjį 2024 m. pusmetį biudžeto pajamų eilutė ir biudžeto deficito rodikliai gal susidurti su iššūkiais dėl blogėjančių pasaulio makroperspektyvų.
Svarbu turėti omenyje ir tai, kad nuo 2024 m. įsigalioja ES fiskalinės drausmės taisyklės, kurios įpareigoja ES valstybių laikytis 3 proc. BVP biudžeto deficito ribos. Todėl rinkos 2024 m. atidžiai seks Lietuvos biudžeto deficito elementą, o taip pat biudžeto pajamų eilutę: ir biudžeto pajamų surinkimo dinamiką, ir faktinio biudžeto surinkimo atitikimą biudžeto pajamų planui.
Jei biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP ribą, gali pradėti didėti Lietuvos valstybės obligacijų pajamingumas, o tai reiškia didesnes skolos aptarnavimo išlaidas. Todėl vienas pagrindinių 2024 m. biudžeto tikslų turi būti ne tik investicijos į gyventojų pajamų bei perkamosios galios palaikymą, bet ir biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas tam, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP ribos“, – aiškino A.Izgorodinas.
I. Genytė-Pikčienė savo ruožtu antrino, jog biudžeto rengėjai numato reikšmingą gyventojų pajamų augimą.
„Žvelgiant į visas išlaidų iniciatyvas, kalbant apie gyventojų pajamas, uždirbančių žemiausias pajamas, dvigubai spartesnį, nei prognozuoja ministerija kitąmet kils atlyginimai, pensijų augimą, užuovėjos apraiškų biudžete tikrai yra nemažai. Viešojo sektoriaus, tarnautojų atlyginimų didėjimas taip pat numatytas pakankamai reikšmingas.
Tų socialiai į visuomenę, gyventojus orientuotų užmačių biudžete yra apstu“, – sakė ekonomistė.
Kitąmet, lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Remiantis švietimo susitarimu, šiai sričiai kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma – 219,2 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui – 84,4 mln. eurų, pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams nuo sausio 1 d. – 25,6 mln. eurų.
Didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nekontaktinių valandų skaičių etate numatyta 13,8 mln. eurų, įtraukiajam ugdymui – 7,7 mln. eurų, profesiniam informavimui ir konsultavimui – 7,6 mln. eurų, o papildomoms pamokoms – 7,4 mln. eurų. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai numatyta 21,5 mln. eurų.
