Priima ir padirbtus pinigus
Tauragės apskrities policijos pareigūnai pastaruoju metu turi nemažai darbo dėl padirbtų banknotų: jų rasta Tauragės, Šilutės, Šilalės bankomatuose per inkasaciją. Kupiūros išimtos iš bankomatų, pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Tokios naujienos neramina gyventojus.
„Padirbti pinigai rasti darant inkasaciją. Vadinasi, bankomatai juos kuo puikiausiai priėmė. Tai jei būčiau į tą bankomatą atėjusi prieš inkasaciją, tikėtina, būčiau gavusi padirbtų pinigų? Negi nėra jokios apsaugos? Kodėl bankomatai apskritai priima tokius pinigus?“ – į portalą lrytas.lt kreipėsi sunerimusi Tauragės gyventoja.
Lietuvos banko Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aura Mykolaitytė paaiškino, kad nerimauti nėra ko – bankomatai specialiai priiminėja įtartinus banknotus, nukreipdami juos į atskirą „kišenę“.
„Šie įtartini banknotai nepatenka prie išdavimui skirtų banknotų, todėl nėra jokios, net teorinės galimybės, kad įtartini banknotai iš bankomatų galėtų patekti į kliento rankas. Klientui, įdėjusiam įtartiną banknotą, bankomatas išduodą informacinį lapelį su pranešimu, kad jo pateikti pinigai įtariami padirbtais ir bus perduoti Lietuvos banko ekspertizei. Inkasuojant bankomatus, ši įtartinų banknotų kišenė ištuštinama ir įtartini pinigai atvežami į Lietuvos banką“, – informavo A.Mykolaitytė.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė pridūrė, kad tokie padirbti banknotai surenkami ne be priežastis.
„Bankomatai priima padirbtas kupiūras tam, kad jos būtų sulaikytos ir toliau necirkuliuotų rinkoje ir apyvartoje. Padirbti pinigai, įmokėjus juos į grynuosius pinigus priimantį bankomatą, nėra įskaitomi į kliento sąskaitą. Inkasavimo bendrovė informuoja banką apie galimai padirbtas kupiūras, visi tokie atvejai yra tiriami, ekspertizę atliekant Lietuvos bankui. Esant reikalui, bankas teikia su padirbtą kupiūrą įdėjusiu klientu susijusią informaciją policijai“, – kalbėjo I.Dauguvietytė-Daskevičienė.
Anot Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovės Monikos Rožytės, bankomatai sulaiko ne tik padirbtas, bet ir galimai padirbtas kupiūras, kuriose neįmanoma atpažinti bent vieno kupiūros požymio.
„Papildomai atskiriamos kupiūros, kurios yra tikros, bet nebetinkamos pakartotinam naudojimui dėl jų nusidėvėjimo. Kupiūrų atpažinimo kokybė užtikrinama naudojant Europos Centrinio Banko (ECB) sertifikuotas programines atpažinimo bibliotekas, kurios nuolat atnaujinamos“, – tikino M.Rožytė.
Pašnekovės pabrėžė: tokių atvejų, kada iš bankomato gyventojas gautų padirbtą kupiūrą, Lietuvos istorijoje nėra buvę.
„Lietuvoje nėra fiksuoto nė vieno atvejo, kai klientas iš bankomato gavo padirbtą euro banknotą“, – pabrėžė A.Mykolaitytė.
„Bankomate išduodamos tik kupiūros, turinčios visus originalius mokumo požymius ir esančios geros kokybės“, – antrino jai M.Rožytė.
Bandymų apgauti bankomatą nedaug
Anot Lietuvos bankų asociacijos, tokių atvejų, kai į bankomatus patenka padirbti pinigai, pasitaiko labai retai ir jie nedelsiant tiriami.
„Žinoma, nusikaltėlių taikomi metodai kinta. Todėl finansų įstaigos, bankomatus aptarnaujančios bendrovės glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis užkertant kelią nusikaltėliams. Jeigu gyventojui kilo įtarimas, kad jis gavo padirbtų banknotų, reikėtų nedelsiant apie tai pranešti Lietuvos policijai“, – komentavo Lietuvos bankų asociacija.
Visgi kiek tokių atvejų fiksuota ir ar jų daugėja, Lietuvos bankas tiksliai nežino, mat statistika vien apie bankomatus nėra renkama.
„Bankomatuose sulaikomi įtartini pinigai yra tik dalis randamų visų rinkoje. Įtartini pinigai į Lietuvos banką atkeliauja iš policijos, vykdančios ikiteisminius tyrimus, inkasavus prekybos centrus, iš Lietuvos banko kasų, į kurias klientai atneša pinigus keitimui.
Bendras padirbtų pinigų skaičius Lietuvoje šiemet mažėjo, tačiau konkrečiai bankomatuose randama padirbtų banknotų dalis gali būti padidėjusi dėl šių priežasčių: Lietuvos gyventojai vis dažniau atsiskaito kortelėmis, todėl dažnai turimus grynuosius įneša į savo sąskaitas, susietas su kortelėmis. Taip pat išsiplėtė ir priimančių pinigus bankomatų tinklas“, – šnekėjo A.Mykolaitytė.
„Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė sakė, kad pastaruoju metu nėra stebima, kad būtų padaugėję padirbtų kupiūrų bankomatuose.
„Kelerius pastaruosius metus tokie atvejai pasitaiko panašiu dažnumu. „Luminor“ banko tinkle per mėnesį fiksuojami apie 3–5 atvejai, kai į bankomatą įdedama netikra kupiūra“, – tikino I.Baltrušaitienė.
Šiaulių banko klientai naudojasi „Medus“ bankomatų tinklu. Anot M.Rožytės, bandymų pasipildyti sąskaitas netikromis kupiūromis šiuose bankomatuose skaičius nedidėja, jis yra stabilus.
„Bankomatų tinkle fiksuojama nuo trijų iki penkių atvejų per mėnesį, kai yra įdedamos netikros kupiūros. Visais tokiais atvejais yra identifikuojamas klientas, įdėjęs netikrą kupiūrą į bankomatą. Visi atvejai perduodami teisėsaugos institucijoms“, – teigė pašnekovė.
Tuo tarpu SEB bankomatuose situacija kiek kitokia.
„Kalbant apie tai, kiek padirbtų kupiūrų patenka į bankomatus, stebime mažėjantį tokių atvejų skaičių“, – sakė I.Dauguvietytė-Daskevičienė.
Anot Lietuvos banko atstovės, padirbtų pinigų randama visų bankų bankomatuose, tačiau dažniausia tuose, kurių tinklas labiau išvystytas ir kuriais daugiausia naudojasi klientai.
Nusikalsta net nežinodami
Kaip aiškino A.Mykolaitytė, neretai į bankomatą padirbtas kupiūras įneša ne kokie nors nusikaltėliai, o įprasti piliečiai, net nežinoję, kad turi padirbtų pinigų.
„Įtartinus padirbtais pinigus gyventojai įneša į savo sąskaitą bankomate net nenumanydami, jog tokių turi. Faktas apie rastus įtartinus pinigus paaiškėja tik tuomet, kai bankomatas patikrina įneštus pinigus.
Atsižvelgiant į tai, primename gyventojams tikrinti gaunamus pinigus, prisiminti taisyklę: apčiuopti-pažvelgti-pakreipti. Lietuvos banko tinklapyje yra e-mokymai, skirti visiems, besinaudojantiems grynaisiais pinigais, – tiek profesionalams, tiek eiliniams vartotojams. Juose išsamiai pasakojama apie eurų banknotų ir monetų apsaugos priemones ir kaip atskirti padirbtus pinigus. Mokymų pabaigoje galima atlikti testą ir pasitikrinti savo žinias“, – siūlė pašnekovė.
Lietuvos bankas kas pusmetį skelbia padirbtų pinigų statistiką. Per 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 535 vnt. padirbtų eurų: 391 vnt. banknotų ir 144 vnt. monetų.
„Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padirbtų eurų rasta 4 proc. mažiau. Padirbtų pinigų vertė sudarė 31 tūkst. eurų (iš jų padirbtų monetų – 300 eurų). 2023 m. pirmąjį pusmetį, kaip ir 2022 m. pirmąjį pusmetį, daugiausia rasta padirbtų 50 eurų nominalo banknotų – jie sudarė 49 proc. visų padirbinių“, – sakė A.Mykolaitytė.
