„Dažniausiai vartotojams neaišku, kodėl sutartyje su tiekėju nurodytas kainos už elektros energiją tarifas skiriasi nuo galutinės sąskaitose įrašytos kainos. Taip yra todėl, kad sąskaitoje atsispindi visos susijusios dalys – nepriklausomam tiekėjui mokama kaina už elektros sunaudojimą bei valstybės reguliuojami mokesčiai už elektros energijos persiuntimą ar skirstymą. Kitaip tariant, gyventojai turi sumokėti ne tik už pačią elektrą, bet ir už tai, kad ji „atiteka“ į namus, ir šie mokesčiai taip pat išskirti sąskaitoje“, – komentuoja bendrovės „Elektrum Lietuva“ Klientų sprendimų aptarnavimo koordinatorė Marija Širvinskienė.
Iš kokių eilučių susideda sąskaita už elektrą?
Ekspertė aiškina, kad elektros energijos sąskaita yra tarsi padalinta į dvi dalis, kuriose išskirta nepriklausomo elektros tiekėjo bei valstybės reguliuojamos kainos dalys. Bendrovės klientams siunčiamose sąskaitose šios kainos dalys yra išskiriamos skirtingomis spalvomis, kad būtų aiškiau.
Pirmoji sąskaitos eilutė ar eilutės, priklausomai nuo to, vartotojas turi vienos ar dviejų laiko zonų skaitiklį, nurodo, kiek jis turi mokėti tik už pačią suvartotą elektros energiją konkretų mėnesį. Šioje eilutėje kaina už elektros energiją yra nurodoma pagal pasirašytos sutarties tarifus.
„Kitose eilutėse nurodoma valstybės reguliuojama elektros kainos dalis, susidedanti iš persiuntimo mokesčio, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamosios ir skirstymo mokesčio. Didesniam aiškumui sąskaitose šios dedamosios yra išskirtos atskiromis eilutėmis. Jų dydį nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), tad jis yra vienodas visiems vartotojams, nesvarbu, kokį nepriklausomą tiekėją jie yra pasirinkę. Beje, valstybės reguliuojamos kainos dydis yra reguliariai, du kartus per metus, perskaičiuojamas, tad ši kainos dalis vartotojo gaunamose sąskaitose taip pat gali keistis“, – kalba ji.
Didžiausią valstybės reguliuojamos kainos dalį sudaro persiuntimo mokestis „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO), kurio tarifai kiek skiriasi, priklausomai nuo pasirinktų planų ar laiko zonų. VIAP kainos dalis yra skirta įgyvendinti valstybės strateginius tikslus energetikos sektoriuje, tad leidžia šalies gyventojams prisidėti prie atsinaujinančių išteklių diegimo.
M.Širvinskienė vardija, kad į sąskaitą už elektrą taip pat yra įtraukiami įkainiai už papildomas paslaugas, jei tokias klientas yra užsisakęs, pavyzdžiui, žaliosios energijos tiekimo, viršįtampių draudimo. Taip pat sąskaitoje atskiromis eilutėmis įtraukiamos suteiktos nuolaidos, pavyzdžiui, pirmai sąskaitai, arba kompensacijos, kai valstybė padengia dalį tarifo.
Visos kainos dedamosios sąskaitoje nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris priskaičiuojamas prie galutinės nurodytos mokėtinos sumos.
Sąskaitą gali išauginti netikslus deklaravimas
Pasak M.Širvinskienės, mokėtinas sumas gaunamose sąskaitose gali keisti ne tik didesnis ar mažesnis elektros suvartojimas konkretų mėnesį, bet ir tai, kaip tiksliai vartotojas deklaruoja elektros suvartojimą. Klientai turi pareigą kiekvieną mėnesį deklaruoti per tą mėnesį suvartotą elektros energijos kiekį, tačiau pamiršus tai padaryti, to mėnesio suvartojimas būna paskaičiuojamas pagal vidurkį. Deklaruoti nereikia turintiems išmanius skaitiklius.
„Dažniausiai daugiau neaiškumų kyla tada, kai klientai ilgą laiką nedeklaruoja rodmenų ir taip susidaro nemažas neapskaitytos, bet suvartotos elektros energijos kiekis. Taigi, vėliau klientams jau deklaravus faktinį suvartojimą ar ESO inžinieriui atvykus ir patikrinus skaitiklį, dažnai tenka susimokėti didesnę sumą už visą susikaupusį ir prieš tai neapskaitytą elektros energijos kiekį“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Kita dažnai pasitaikanti situacija, kai vartotojai deklaruoja rodmenis ne pagal skaitiklio parodymus, o tiesiog įrašydami jų nuomone teisingą elektros energijos kiekį, kuris dažnai nėra tikslus. ESO inžinieriui atvykus ir atlikus skaitiklio patikrą, vėlgi randamas neapskaitytas elektros energijos kiekis, dėl to gyventojai taip pat gana dažnai gauna didesnes sąskaitas ir turi susimokėti už visą prieš tai neapskaitytą, bet suvartotą elektrą.
Pašnekovė pasakoja, kad gyventojai neretai pavėluoja laiku apmokėti sąskaitas arba pamiršta tai padaryti. Tokiais atvejais pirmiausia yra siunčiami asmeniniai priminimai trumpąja žinute ar elektroniniu paštu.
„Dažniausiai jų ir užtenka – gyventojai tiesiog pamiršta apmokėti, tad gavę priminimą iš karto tai padaro. Pasitaiko, kai sąskaitos neapmokamos ir ilgesnį laiką. Jei apmokėjimo nesulaukiame daugiau nei 2 mėnesius, dar kartą įspėjame apie susidariusią skolą ir informuojame apie galimybę perduoti jos išieškojimą antstoliams. Suprantame, kad klientas gali turėti svarbių priežasčių, kodėl negali sumokėti už paslaugą, tad visada kviečiame pasikonsultuoti, nes galime pasiūlyti įvairių situacijos sprendimo būdų – atidėti mokėjimą arba išskaidyti jį dalimis“, – sako M.Širvinskienė.
