„Tokia sistema (siūloma G. Nausėdos – ELTA) nepadėtų su problemomis susiduriantiems žmonėms, nes atsiimtos sumos tikrai nebūtų didelės. Iš kitos pusės, tokia galimybė nepadidintų pasitikėjimo sistema“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.
„Aš pritariu, kad sistemai reikia nedidelių pokyčių, prailginant atsisakymo galimybės laikotarpį ar pakeliant ribą vienkartinėms išmokoms. Tačiau tuos sprendimus siūlau diskutuoti po to, kai bus KT išaiškinimas“, – sakė ji.
Ministrė spėjo, kad KT sprendimo galima tikėtis šių metų pabaigoje arba 2024 m. pradžioje.
M. Navickienė taip pat paminėjo, kad per dažnai keičiant kaupimo sistemą, tampa sunku įvertinti jos poveikį. Tad, pasak jos, kai bus gautas KT išaiškinimas, tiek prezidento, tiek opozicijos pateikti pasiūlymai turėtų būti svarstomi kartu.
„Su siūlymais reiktų neskubėti, nes antros pensijų pakopos sistema buvo keista labai daug kartų. Ir kasmetiniai kaitaliojimai nesuteikia didesnio pasitikėjimo sistema. Kartu tampa labai sunku įvertinti poveikį žmogaus pajamoms“, – sakė ji.
„Siūlyčiau visus pasiūlymus, tiek prezidento, tiek opozicijos, subendrinti ir tada kartu apsvarstyti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra pristačiusi planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje. Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą.
Susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, o naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime. Be to, sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Ministerija palaikė ir Seimo opozicijos kreipimąsi dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos į Konstitucinį teismą (KT). KT balandžio mėnesį priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą.
Tuo tarpu Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje. Prezidentas G. Nausėda yra tvirtinęs, kad siūlymas lemtų didesnį žmonių norą įsitraukti į sistemą. Pasak jo, jeigu žmogus jausis saugiau, jo noras dalyvauti pensijų sistemoje bus didesnis.
Prezidentūra savo pasiūlymą ketina pateikti Seimo rudens sesijoje. Tuo metu kiti politikai yra siūlę apskritai leisti žmonėms pasiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas be jokių apribojimų.
Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Pirmoji, „Sodros“ pensija, finansuojama iš dirbančiųjų ir darbdavių sumokamų mokesčių. Antrąją pakopą, į kurią gyventojai įtraukiami automatiškai, sudaro kaupimas pensijai privačiuose fonduose, į kuriuos kas mėnesį pervedama 3 proc. atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata. Tuo metu kaupimas trečiojoje pakopoje yra savanoriškas, pinigus senatvei taupant privačiuose fonduose ar kitaip, pavyzdžiui, investuojant.
M. Navickienė: vien pensinio amžiaus ilginimas nespręstų darbo rinkos problemų
Vien padidinti pensinį amžių nepakanka Lietuvos darbo rinkos problemoms spręsti, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Pensinio amžiaus ilginimas nebūtų problemos sprendimas. Vien tik nuo to nepasiektume kažkokio teigiamo rezultato“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Navickienė.
„Jei kalbame apie dirbančius arba tiesiog pensinio amžiaus žmonės, tai tik viena dedamoji“, – teigė ministrė.
M. Navickienės teigimu, net ir pavėlinus išėjimo į pensiją amžių, darbo rinka nebūtinai bus užpildyta reikiamais darbuotojais – kadangi pensininkai negalėtų ilgai dirbti, jei jų sveiko gyvenimo trukmė nėra pakankamai ilga.
Pasak jos, siekiant gerinti šalies demografinę padėtį ir užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių būtina ieškoti priemonių gimstamumui didinti, sveiko gyvenimo trukmei ilginti, taip pat – kaip pritraukti daugiau emigravusių piliečių, užsienio specialistų.
„Turime kalbėti apie sveiką gyvenimo trukmę, valdomą migraciją, mūsų diasporos motyvaciją grįžti į Lietuvą. Taip pat apie aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas Lietuvoje, kurias galėtų užpildyti tiek Lietuvos gyventojai, tiek atvykstantys talentai, aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai iš kitų valstybių.
Tai yra kompleksinės priemonės, kuriomis turime pasiekti, kad Lietuva būtų sėkminga valstybė, mokanti gerus atlyginimus (...) darbuotojams, kurie galėtų pasirūpinti senstančia populiacija“, – argumentavo ministrė.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) metų pradžioje rekomendavo iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m. Tuomet šalyje dėl pasiūlymo kilo nemenkos diskusijos.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tuomet teigė, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento, kuris, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį, interpretacijos rezultatas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tada tikino, kad poreikio didinti pensinį amžių nėra, o viešojoje erdvėje esančios kalbos neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.
Tos pačios nuomonės laikėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakiusi, kad Vyriausybė nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad diskusija kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.
