Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė nurodė, kad rugsėjo 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 22 proc. nuo 142 eurų/MWh iki 111 eurų/MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 21 proc. nuo 135 eurų/MWh iki 106 eurų/MWh.
„Šeštadienio 01:51 val., po beveik tris savaitės trukusio remonto buvo sėkmingai įjungta „NordBalt“ jungtis. Dienos eigos prekyba prasidėjo beveik iš karto, o sekmadienį kitos paros (angl. day-ahead) prekybos rinkoje jau buvo išparduota 97 proc. jungties pralaidumų importui iš Skandinavijos. Palyginti su praėjusia savaite, elektros kainos Lietuvoje dėl vėjuotų ir saulėtų orų mažėjo daugiau nei penktadaliu. Vėjo elektrinių gamyba padvigubėjo ir sugeneravo beveik pusę visos vietinės elektros gamybos, o saulės elektrinių gamyba sumažėjo 22 proc., tačiau vis dar sudarė beveik 17 proc. visos šalies gamybos.
Tuo metu Skandinavijoje dėl itin vėjuotų ir lietingų orų elektros kainos nukrito iki rekordinių žemumų, kurios buvo fiksuotos tik 2020 metais, pandemijos metu. Elektros perteklius buvo toks didelis, jog visas septynias savaitės dienas formavosi neigiamos valandinės elektros kainos – tai vykdavo pučiant stipriam vėjui naktį arba vidurdienį šviečiant saulei.
Neigiamos elektros kainos yra signalas rinkai, kad sistemoje yra didelis generacijos perteklius ir negalint padidinti suvartojimo, elektros generacija turi būti sumažinama, siekiant išlaikyti gamybos ir vartojimo balansą“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo nežymiai: nuo 202 GWh iki 201 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 102 GWh elektros energijos – 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 107 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 102 proc. nuo 25 GWh iki 50 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių generacija – apie 15 proc., nuo 9 GWh iki 10 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba mažėjo apie 60 proc. nuo 45 GWh iki 18 GWh. Saulės elektrinių generacija mažėjo – nuo 22 GWh iki 17 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 7 proc. nuo 108 GWh iki 116 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 13 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 48 proc. – iš Latvijos, o 38 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 81 proc. nuo 4 GWh iki 8 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 4 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 53 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.
Lietuvoje praėjusią savaitę brango dujos, biokuras ir degalai
Gamtinės dujos ir toliau nežymiai brangsta. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 1 proc. – nuo 34,8 Eur/MWh iki 35,2 Eur/MWh.
Tačiau pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos apie 1 Eur/MWh mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę.
Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 94,7 proc. (praėjusią savaitę buvo 94,4 proc.).
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis šiuo metu – apie 91 proc. (buvo 88,6 proc.). Rugsėjo 21 dieną Inčukalnio dujų saugykloje buvo pasiektas lapkričio pirmos dienos tikslas – saugykla jau užpildyta daugiau nei 90 proc.
Nagrinėjamą savaitę Klaipėdos SGD terminalas veikė 79 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 480 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 372,8 GWh). Iš Lenkijos buvo gauta 126,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę 157,4 GWh). Lietuvoje pagaminta 1,43 GWh biodujų (ankstesnę savaitę 1,45 GWh). 409,3 GWh šių gamtinių dujų tekėjo į Latviją (ankstesnę savaitę – 335 GWh).
Lietuvoje dujų suvartojimas nagrinėjamą savaitę mažėjo 10 proc.
Lietuvoje biokuras išlieka pigiausias Baltijos šalyse, nors trečią savaitę iš eilės nežymiai brangsta. Tradiciškai biokuras rudenį būna 7–10 proc. brangesnis nei vasarą. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 2,3 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę – kaina pasiekė 20,14 Eur/MWh. Pažymėtina, kad biokuras šiais metais yra 57,5 proc. pigesnis nei lygiai prieš metus.
Prognozuojama, kad biokuras šių metų pabaigoje pabrangs iki 28 Eur/MWh.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,61 Eur/l) ir toliau yra didesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,60 Eur/l), tačiau šis skirtumas sumažėjo iki minimumo ir artimiausioje ateityje benzinas pirmą kartą nuo 2023 m. kovo mėn. pabaigos gali būti pigesnis už dyzeliną.
Vidutinės benzino kainos šiuo metu tik Lietuvoje, Estijoje ir Vokietijoje yra 1,8–2,9 proc. mažesnės už prieš metus (prieš 12 mėn.) buvusias kainas. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. sumažėjo visose lyginamose valstybėse 4,7–14 proc. Per šį laikotarpį benzino vidutinė kaina daugiausiai sumažėjo Lietuvoje (atpigo 2,9 proc., arba 0,05 Eur/l), dyzelino – Lenkijoje (atpigo 14 proc., arba 0,21 Eur/l).
2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiajame ketvirtyje benzino vidutiniai pardavimo kaštai nesikeitė (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo (iki 0,07 Eur/l).
