Nei prekių, nei pinigų
Klaipėdoje gyvenanti Danguolė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) portalui lrytas.lt pasakojo iš internetinės parduotuvės „Ledinė mada“ užsisakiusi dešimt drabužių – suviliojo maža kaina. Deja, jokie drabužiai jos namų nepasiekė.
Danguolė nutarė nenusileisti – ne sykį kreipėsi į pardavėjus, ginčijosi ir prašė atsiųsti tai, ką buvo užsisakiusi. Moteris prisimena – sykį buvo net pasiųsta ant trijų raidžių. Visgi pamatę, kokia Danguolė atkakli, prekeiviai siuntą išsiuntė. Ji atkeliavo, tačiau tai, ką pamatė viduje, Danguolę privertė atsidusti.
„Iš viso buvau užsisakiusi dešimt rūbų. Atsiuntė vieną prekę, kurią buvau užsisakiusi, ir dvi prekes, kurių užsisakiusi nebuvau“, – kalbėjo pašnekovė.
Teko darsyk kreiptis į pardavėjus. Šie liepė netikusias prekes grąžinti.
„Pasiūliau, kad pirmiau jie man grąžintų pinigus, o aš tuomet atsiųsiu prekes, nes nebegalėjau daugiau pasitikėti. Pardavėjai nesutiko.
Kreipiausi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), jie pripažino mane nukentėjusia, priskyrė parduotuvei grąžinti man 151 eurą. Per rugsėjį turėtų grąžinti“, – atviravo Danguolė.
Paviešino pirkėją kaip apgavikę
Tačiau viskas tuo nesibaigė. Neseniai klaipėdietė internete pamatė šokiruojantį vaizdelį – po įvairias feisbuko grupes viešinamos jos ir vaikų nuotraukos, teigiant, kad Danguolė – apgavikė, pavogusi prekes ir dar reikalaujanti pinigų. Šmeižiama ne iš parduotuvės anketos, tačiau Danguolė įsitikinusi – tai „Ledinės mados“ savininkai, persivadinę kitaip.
„Po įrašu parašiau komentarą, paprašiau pateikti įrodymus, kad esu aferistė. Aš tai turiu įrodymų, kad jie mane apgavo“, – sakė pirkėja.
Ilgiau panaršiusi internete pastebėjo, kad taip rašoma ne apie ją vieną, o apie visus, kurie, negavę prekių, bandė ieškoti teisybės. Viešinamos ne tik pirkėjų, bet ir jų mažamečių vaikų nuotraukos.
„Pardavėjai šmeižia visus, kurie nuo jų nukentėjo. Mus viešina kaip aferistus. Tų nukentėjusių labai daug. Pardavėjai viešina daug nuotraukų su nukentėjusiųjų vaikais. Kas blogiausia, kad mokyklose dėl to atsirado patyčios – juk feisbukas visiems prieinamas“, – tikino moteris.
Pamačiusi, kas dedasi, Danguolė suskubo kreiptis pagalbos į policiją. Tačiau jų atsakymas irgi nuvylė.
„Kai mane apšmeižė, parašiau pareiškimą policijai. Jie paaiškino, kad, kadangi nuotraukos paimtos iš mano feisbuko anketos, jas galima viešinti. Net ir jei jose vaikai. Manau, mėginsiu rašyti bendrą ieškinį, kad ta suma būtų didesnė. Arba samdysime advokatą, nes nukentėjusių atsiranda kiekvieną dieną.
Viena moteris iš jų užsisakė liemenę, o gavo kelnes. Jie įdeda bet ką. Taip klaidinama ir policija – pardavėjai pateikia įrodymus, kad siuntą tikrai išsiuntė, o pirkėjas turi įrodyti, kad negavo“, – svarstė klaipėdietė.
Portalo žurnalistai keletą kartų bandė susisiekti su parduotuve, tačiau niekas neatsakė.
Prisikūrė kitų parduotuvių
Internetinės parduotuvės „Ledinė mada“ šiuo metu nebelikę, nebeveikia ir jų internetinis puslapis ledine.lt. Visgi Danguolė įsitikinusi, kad jie niekur nedingę – moteris įtaria, kad jie dabar įkūrę kelias kitas internetines parduotuves. Vienos tokių parduotuvių – brili.lt ir MB „Madness apranga“.
MB „Ledinė mada“ tinklalapyje rekvizitai.lt turi net 480 atsiliepimų, didžioji dalis jų neigiami. Žmonės skundžiasi buvę apgauti, kai kurie jų ir apšmeižti.
MB „Madness apranga“ turi 311 atsiliepimų, dauguma jų – irgi neigiami, pirkėjai pasakoja negavę nei prekių, nei pinigų – tik ignoravimą.
Kad po visomis trimis parduotuvėmis slepiasi vienas asmuo, įtaria ir VVTAT. Tą portalui lrytas.lt patvirtino Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.
„Yra įtarimų, jog tie patys bendrovės vadovai veiklos vykdymą perkėlė į kitą bendrovę bei naujus interneto tinklalapius. Galimos sąsajos su MB „Madness apranga“ ir brili.lt parduotuve, nes joms vadovauja tie patys asmenys, o ir veiklos pobūdis tas pats – pristatomos asortimento neatitinkančios prekės, negrąžinami pinigai už grąžintas prekes, prekės nepristatomos. Vartotojai skundžiasi, jog, kai kreipiasi dėl pažeistų teisių, sulaukia puolimo ar ignoravimo“, – teigė D.Malinauskienė.
MB „Ledinė mada“ į tarnybos akiratį pakliuvo šiemet, nagrinėti vartotojų prašymai ir priimti nutarimai, nes bendrovė taikiai skundų nebuvo linkusi spręsti.
Gegužę VVTAT gavo keturiolikos vartotojų prašymus ir bendrovei skyrė 2750 eurų baudą, tačiau bendrovė ir toliau tęsė veiklą bei nevykdė sutartinių įsipareigojimų naujiems vartotojams.
VVTAT po skirtos sankcijos gavo dar daugiau naujų vartotojų prašymų dėl bendrovės vykdomos veiklos. Vartotojai nurodė, jog apsipirkę parduotuvėje negavo prekių arba jų pristatymas vėlavo, o gautos prekės dažnu atveju neatitiko užsakytųjų, vartotojams nebuvo grąžinti pinigai per nustatytą terminą, atsisakius prekių ir pan.
MB „Ledinė mada“ jokių paaiškinimų dėl įsipareigojimų nevykdymo vartotojams nepateikė. VVTAT, įvertinusi gautus vartotojų prašymus dėl pažeistų teisių įsigijus prekes elektroninėje parduotuvėje ledine.lt skyrė šią parduotuvę administruojančiai MB „Ledinė mada“ 5000 eurų baudą už pakartotinius Civilinio kodekso pažeidimus. Po baudos skyrimo pastebėta, jog bendrovės tinklalapis išjungtas.
„VVTAT ne kartą informavo vartotojus savo socialinių tinklų paskyrose, kad būtų atidūs pirkdami nepatikimoje MB „Ledinė mada“ parduotuvėje ledine.lt. Bendrovė du kartus bausta už Civilinio kodekso pažeidimus, tačiau baudų iki nustatyto termino nemokėjo, nutarimai perduoti vykdymui civilinio proceso tvarka“, – tikino D.Malinauskienė.
Ji priminė, kad VVTAT priimtą nutarimą dėl vartotojo prašymo yra privaloma vykdyti. Tuo atveju, jei pardavėjas nevykdo VVTAT nutarimo, vartotojai turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo.
Visgi VVTAT atstovė tikino, kad tarnyba nenagrinėja tokių atvejų, kai prekeiviai be leidimo viešina pirkėjų nuotraukas.
„Tai panašu į nusikalstamos veiklos požymius ir turėtų būti nagrinėjama policijos“, – teigė ji.
Policija siūlo kreiptis į feisbuką
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis nukentėjusiems, kurių nuotraukos buvo paviešintos feisbuke, pasiūlė kreiptis į socialinio tinklo administratorius.
Jis pridūrė, kad į policiją nukentėjusieji gali kreiptis esant šmeižtui. Už tokią veiką Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę.
„Tas, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas“, – kodeksą citavo R.Matonis.
