„Kiekvieną savaitę pamatome kainų išaugimą po kelias cento dalis, nes vienas ar kitas tiekėjas yra priverstas jas didinti dėl brangstančių išteklių. Gera žinia, kad didelių svyravimų tikrai nebus, bet žiemos link bus lengva augimo tendencija“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Maikštėnas.
„Išbandymai, kurie buvo pernai metais, nesikartos. Tuo metu buvo dešimtimis kartų išaugusios didmeninės dujų ir elektros kainos, buvo visiškas neapibrėžtumas ir energetikos įmonėms reikėjo įtempti visas pajėgas, kad užtikrintų apyvartinį kapitalą ir pateiktų energiją savo klientams. Ši problema tikrai atslūgo. Iš tikrųjų, Europos energijos rinka parodė savo atsparumą ir prisitaikė prie dalinio Rusijos atsijungimo, prie naujų realijų“, – aiškino jis.
„Ignitis grupės“ vadovas paminėjo, kad rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje elektros kainos Lietuvoje pakilo į aukščiausias fiksuotas 2023 m. dėl regionuose vykdomų kapitalinių remontų ir užsitęsusių Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ taisymo darbų. Anot jo – tai momentinis šuolis, kuris neturės ilgalaikio poveikio.
„Dabar, pasibaigus vasarai, mes turime du dalykus. Pirma, visados rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais regionuose vykdoma daug įvairių kapitalinių remontų, dėl kurių dalis įrenginių būna stabdomi. Taip pat prisidėjo Švedijos kabelio gedimas, kuris iki šiol taisomas. Šie faktoriai turi tam tikrą poveikį momentinėms kainoms“, – sakė jis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugpjūčio 21–27 d. savaitė buvo brangiausia elektros vartotojams 2023 m. – vidutinė savaitės elektros kaina pasiekė 142,58 Eur/MWh. Tuo metu rugsėjo 4–10 d. buvo antra brangiausia šiemet, kai elektros kainos siekė iki 127,5 Eur/MWh.
LEA: „Brent“ naftos kainos viršijo 2022-ųjų lygį
Rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai brango: didmeninės elektros kaina padidėjo 11,7 proc., gamtinių dujų – 0,4 proc., biokuras pabrango 1,44 proc., benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., o „Brent“ naftos kaina per savaitę padidėjo 2,6 proc. – iki 92,4 USD/bbl ir pirmą kartą šiemet viršijo 2022-ųjų kainų lygį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Pernai tuo pačiu metu „Brent“ naftos vidutinė kaina buvo 91,8 USD/bbl.
Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 142,4 Eur/MWh ir buvo 11,7 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai vidutiniškai kainavo 127,5 Eur/MWh.
Rugsėjo 11–17 d. vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina yra antra didžiausia šiais metais ir nedaug nusileidžia brangiausios šių metų savaitės kainai rugpjūčio 21–27 d., kai ji buvo 142,6 Eur/MWh.
Elektros kainos augo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje kainos padidėjo nuo 127,5 Eur/MWh iki 142,3 Eur/MWh, arba 11,6 proc., Estijoje didmeninės elektros kainos kilo 10,1 proc. – nuo 122,8 Eur/MWh iki 135,2 Eur/MWh., Švedijos SE 4 zonoje jos didėjo nuo 50,3 Eur/MWh iki 88,5 Eur/MWh, arba 75,7 proc., Suomijoje – nuo 34,7 Eur/MWh iki 60,9 Eur/MWh, arba 75,3 proc., Vokietijoje pakilo 14,5 proc. – iki 115,1 Eur/MWh, Lenkijoje – 7,8 proc., iki 115,1 Eur/MWh.
Lietuvoje bendra elektros gamyba rugsėjo 11–17 d. padidėjo 35,8 proc., palyginti su ankstesne savaite, ir siekė 117,1 GWh. Nacionalinė generacija didėjo dėl 41 proc. didesnės vėjo elektrinių ir 122 proc. didesnės šiluminių elektrinių gamybos.
Nagrinėjamą savaitę mūsų šalis pasigamino 56 proc. visos reikalingos elektros.
Gamtinės dujos per savaitę taip pat nežymiai pabrango. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 0,4 proc. – nuo 34,7 Eur/MWh iki 34,8 Eur/MWh.
Pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 94,4 procento (praėjusią savaitę buvo 93,7 proc.).
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis šiuo metu – apie 88,6 procento (buvo 86,1 proc.).
Nagrinėjamą savaitę Klaipėdos SGD terminalas veikė 61 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 372,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 489,7 GWh). Iš Lenkijos buvo gauta 157,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 64,8 GWh). 335 GWh šių gamtinių dujų tekėjo į Latviją (ankstesnę savaitę – 401 GWh).
Lietuvoje dujų suvartojimas nagrinėjamą savaitę didėjo 22,8 proc. Viena priežasčių buvo tai, kad nagrinėjamą savaitę, rugsėjo 11–15 dienomis, veikė galingiausios Lietuvos energetikos sistemos elektrinės –Elektrėnų komplekso 9-asis blokas.
Lietuvoje biokuras išlieka pigiausias Baltijos šalyse, tačiau 13 savaičių mažėjusios biokuro kainos nagrinėjamą savaitę Lietuvoje kilstelėjo ir buvo 1,44 proc. didesnės nei ankstesnę savaitę – kaina pasiekė 19,68 Eur/MWh.
Baltijos šalyse degalai pigiausi išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,61 Eur/l) ir toliau yra didesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,56 Eur/l).
Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose šalyse, išskyrus Lenkiją, yra 0,4–5,9 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. sumažėjo visose lyginamose valstybėse 8,2–14,7 proc. Per šį laikotarpį benzino vidutinė kaina labiausiai sumažėjo Estijoje (atpigo 5,9 proc., arba 0,11 Eur/l), dyzelino – Lietuvoje (atpigo 14,7 proc., arba 0,27 Eur/l).
2023 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniai pardavimo kaštai sudarė: benzino – 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai nesikeitė (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l.
