Kortelę turi vis ankstesniame amžiuje
„Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, Lietuvoje banko kortelę turi 47 proc. vaikų ir jaunuolių nuo 7 iki 18 metų. Latvijoje situacija panaši – kortelę turi 44 proc., o Estija tarp Baltijos šalių pirmauja – net 62 proc. apklaustų estų teigė, kad jų vaikas turi banko kortelę.
„Nors vaikui kortelę įprastai galima turėti nuo 7 metų, mūsų banko Lietuvoje duomenimis, tarp jaunuolių iki 18 metų didžioji dalis besinaudojančių kortelėmis yra 16–18 metų vartotojai (32 proc.), toliau seka 13–15 metų amžiaus paaugliai (31 proc.). Tačiau skaitmeninėms paslaugoms vis labiau įsitvirtinant kasdienybėje, pastebime, kad tėvai įsigyja banko korteles vaikams vis ankstesniame amžiuje“, – teigia banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė.
Vaikų ir paauglių psichologas ir Mykolo Romerio universiteto lektorius Aleksandras Segalis sako, kad finansinio raštingumo ugdymas ankstyvame amžiuje gali būti pradedamas nuo taupyklės ar piniginės atsiradimo vaiko gyvenime. Vaikui augant pamažu reikėtų supažindinti ir su kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis – banko kortelėmis, finansinėmis aplikacijomis ir virtualiomis valiutomis.
„Kalbėjimas apie finansus šeimos viduje vaikui girdint, tikėtina, padarys jam įtaką ateityje. Pavyzdžiui, jeigu vaikas girdi, kaip tėvai kalba apie finansų planavimą, taupymą, investavimą ar kitokius sprendimus, tai gali prisidėti prie kokybiškesnio vaiko suvokimo apie finansus. Tačiau tėvams rekomenduojama susimąstyti, kokią įtaką jų žodžiai gali turėti ir kaip perteikti informaciją vaikui lengvai suprantama kalba“, – paaiškina A.Segalis.
Tėvai nori stebėti vaikų išlaidas
Tyrimo duomenimis, tarp populiariausių kriterijų, kuriais vadovaudamiesi tėvai renka savo vaikui banko kortelę, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje išskyrė nemokamą kortelės aptarnavimą ir jos išlaikymą be mėnesinių mokesčių. Taip pat 69 proc. paminėjo galimybę peržiūrėti savo vaiko išlaidas. Panašiai mano tėvai kaimyninėse šalyse – Latvijoje atitinkamai 76 proc. ir 74 proc., Estijoje – 77 proc. ir 79 proc.
„Noras stebėti vaikų išlaidas suprantamas ne tik dėl saugumo, bet ir finansinio raštingumo požiūriu. Interneto banke ir mobiliojoje programėlėje tėvai ne tik vieni patys, bet ir kartu vaiku gali peržiūrėti išlaidas, aptarti, kokiems tikslams išleisti pinigai, kur pavyko sutaupyti. Vaikui tai gali padėti geriau suprasti finansus ir taip lengviau išsiugdyti finansinio raštingumo pagrindus. Nereikia bijoti aptarti ir vaiko klaidų – svarbu iš jų pasimokyti, nes tai skatina vaiko savarankiškumą bei atsakomybę“, – sako R.Ežerskienė.
Galimybę sutaupyti laiko, nevykstant į banko skyrių ir užsakyti vaikui banko kortelę internetu 43 proc. respondentų taip pat nurodė kaip svarbų argumentą, lemiantį, kokią kortelę rinktis.
43 proc. respondentų taip pat svarbūs nemokami pinigų pervedimai tarp skirtingų banko sąskaitų, dar 41 proc. – nemokamas pinigų išėmimas iš kito banko bankomato. Panašiai mano ir apklaustieji Latvijoje bei Estijoje. Specialias lojalumo programas su galimybe gauti prizų ar nuolaidų atsiskaitant kortele kaip privalumą išskyrė 23 proc. tėvų Lietuvoje, 29 proc. Latvijoje ir 22 proc. Estijoje.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą apie banko kortelės vaikui pasirinkimo kriterijus „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2023 metų vasarą. Internetu apklausta 1180 tėvų Baltijos šalyse.
