Noras pakeisti darbo rinką pastūmėjo verslo link: pradėjo nuo Norvegijos, tačiau jau aprėpė beveik visą Europą

E.Anskaitienė su kolega Giedriumi Šimeliūnu dar 2015 metais įkūrė įmonę, kuri turėjo dirbti tik su vienu Norvegijos partneriu, tačiau per šiuos metus įmonės įkūrėjų apetitas augo ir išsiplėtė beveik visoje Europoje, paslaugas teikia ir Lietuvos darbuotojams bei darbdaviams.

Nors kolektyvas nedidelis, įmonės specialistai dirba su nekvalifikuotų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų specialybėse statybų, pramonės ir gamybos sektoriaus darbuotojų paieška. Čia kreipiasi tiek ieškantys ilgalaikio ar trumpalaikio darbo, tiek ir patys darbdaviai, kuriems reikia darbuotojų.

Įmonės akiratyje – Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Švedija, Suomija, Olandija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Belgija, Čekija, Lenkija. Tačiau pagrindinė rinka, kurioje turi didžiausią patirtį – Norvegija.

Pati pašnekovė su personalo atrankomis ir darbo paieškomis užsienyje dirba jau nuo 2010 metų. Tačiau jos išsilavinimas visai kitas. Iš Marijampolės kilusi verslininkė yra baigusi kineziterapiją, taip pat turi ir tarptautinį sertifikatą, kuris leidžia dirbti su žmonėmis po insulto.

Nors šioje srityje teko išbandyti savo jėgas, gyvenimo kelias ją dar 2000-aisiais nuvedė iki pat Norvegijos, o diplomas liko gulėti stalčiuje. Moteris prisimena, kad tuo metu visi stebėjosi, kaip ji gali išvažiuoti svetur – juk yra sėslus Lietuvos žmogus.

Ten su pertraukomis gyveno 6–7 metus, tačiau į Lietuvą grįžo ne tuščiomis – su verslo partneriu nusprendė įkurti įmonę, kuri būtų kaip partneris kitai Norvegijos įmonei.

Tačiau neturint išsilavinimo ekonomikos ar įmonių finansų srityse, teko patiems internete ieškoti informacijos, kaip įkurti verslą.

Pradžia nebuvo rožėmis klota. Maža to, kad reikėjo susigaudyti, kaip veikia savas verslas, tuo pačiu metu buvo aiškinamasi, kaip atrodo Norvegijos mokesčių sistema.

Kaip portalui lrytas.lt pasakojo pašnekovė, pati šalis yra gan konservatyvi, o klientų rasti ne taip lengva – ten padeda tik rekomendacijos. „Vieni labai myli Norvegiją, kiti labai nenori joje dirbti“, – sakė ji.

Visgi verslo įkūrėjams Norvegijos buvo negana, todėl ilgainiui pradėjo gvildenti ir kitų Europos šalių mokestines sistemas, darbo rinkos tendencijas.

Nors E.Anskaitienė ir G.Šimeliūnas bendrovę įkūrė jau prieš aštuonerius, dar iki šiol vadovaujasi vertybėmis, kuriomis grįstas šio verslo pagrindas – bendradarbiauti tik su tais darbdaviais ir darbuotojais, kurie gerbia vienas kitą, o įmonės siūlo korektiškas darbo sąlygas.

„Tai buvo senesni laikai ir galbūt mane vedė teisingų darbo santykių noras. Sutikite, darbo rinkoje yra visko.

Iki šios dienos vadovaujuosi pagrindine taisykle – turi būti gerai ir darbdaviui, ir darbuotojui – tai yra tolygios pusės. Pavyzdžiui, darbuotojas siunčiamas į komandiruotę užsienyje, nors visos įmonės gali tą daryti, bet daug kas darbuotojus imdavo ir išsiųsdavo. Mes norime viską daryti tiktai teisingais keliais“, – teigė verslininkė.

Tačiau per visus šiuos metus, anot verslininkės, situacija tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gerokai pasikeitė.

Jei anksčiau darbo skelbimuose tekdavo matyti akcentus, kad siūlomas „legalus darbas“, dabar tai yra savaime suprantamas dalykas, kurio nė nereikia paminėti, ieškant darbuotojų.

„Kai eini toki keliu, galbūt sunkiau ir klientą rasti ar gauti didesnes pajamas, bet mes norime daryti viską teisingai“ – pasakojo ji.

Tačiau ir šiai dienai, kai darbo rinka yra dinamiška, gali būti sunkiau ne tik rasti klientą, bet ir jį išlaikyti.

Nelengva ir tai, kad įdarbinimo procesuose yra daug žmogiškojo faktoriaus: iš pačios įdarbinimo įmonės, iš kandidato, iš darbdavio. Iki sėkmingos darbo sutarties, net jei teisingas darbdavys ir geras kandidatas, ne visada viskas bus gerai, nors visos sudedamosios, atrodo, puikiai dera.

Kad pavyktų išgyventi net ir sunkiausius laikus, pasak E.Anskaitienės, reikia prisitaikyti.

„Reditus“ viena iš įkūrėjų puikiai prisimena pandemijos pradžią, kai Norvegija užsidarė ir neįleido darbuotojų, o pusė verslo pajamų – būtent iš ten. „Aš pirmą kartą dvi dienas sėdėjau sukaustyta. Bet paskui susifokusavom ir radom sprendimą darbuotojų ieškoti uždarose sienose – tik Norvegijoje gyvenančių ir dėl pandemijos darbo netekusių žmonių“, – konkrečią situaciją apžvelgė ji.

Taip įmonė veikė ir kitose Europos šalyse, kad darbuotojams nereikėtų kirsti sienos – tą patį darė su Olandija, Vokietija.

Kadangi įmonė nedidelė, dažnai patiems įkūrėjams tenka pabūti ir įmonės finansų, ir marketingo, ir kitokiais specialistais. Natūraliai kyla klausimas: „Ar viską darau teisingai?“.

Su tokia mintimi susidūrė ir E.Anskaitienė. Tik pamačiusi, kad gali gauti „Swedbank“ dovanojamas partnerių „Pelningi sprendimai“ konsultacijas, nieko nelaukusi užpildė anketą.

Kadangi viena įmonės įkūrėjų neturi ekonominio išsilavinimo, pačiai tenka aiškintis, kaip viskas veikia. Neretai sprendimai priimami pasikliaujant nuojauta, nors pagrindiniai pajamų, pelningumo ar išlaidų rodikliai svetimi tikrai nėra.

„Norėjosi pasimatuoti, kaip mes atrodome specialistų akyse, neturėdami finansininko ar ekonomisto“, – svarstė pašnekovė. Ji taip pat pridūrė, kad konsultacijų metu siekė suprasti, ar intuicija veda teisingu keliu.

Buvo išsiaiškinta, kad nuojauta neapgavo, o kasdieniai planai ir darbai daromi gerai. Visgi raginama ekonominę įmonės sveikatą tikrinti, atsižvelgiant į finansinius rodiklius.

„Man pasakė labai įdomių niuansų, kaip finansiniai rodikliai tarpusavyje koreliuoja, ką be ekonominio supratimo tikrai sunku suvokti, į kurias įmonės rodiklių koreliacijas dar reikia atsižvelgti, – pastebėjimais dalijosi moteris.

Konsultacijos verslininkę nuteikė pozityviai.

„Gavau ir labai gerų kasdienių praktinių patarimų. Pavyzdžiui, kad planas ant lapo turi būti praktiškai kiekviename žingsnyje“, – sakė E.Anskaitienė.

Diskutuota ir apie tai, ką mažesnei ar vidutinei įmonei reiškia prisiimti atsakomybę ir rizikas už didesnius projektus.

Nors gali būti ilgiau svarstoma ir nemiegama naktimis, kol pasiryžtama, verslininkė iš susitikimų su konsultantų išsinešė svarbų patarimą: reikia skirti daugiau laiko planavimui ir įmonės finansų sekimui. Įmonė stovėti vietoje negali – reikia nuolat ieškoti atsakymų, kaip išaugti į didelį verslą.