„Mūsų patirtis rodo, kad dabartinė darbo rinkos tendencija stipriai nesikeičia ir „kamuolys“ vis dar kandidatų pusėje. Tačiau tuo pačiu galime atkreipti dėmesį, kad bendros globalios tendencijos, vis dar pasigirstančios analitikų prognozės dėl ekonominio nestabilumo, kai kurių verslų apimčių mažėjimas, skatina organizacijas atsargiau galvoti apie naujų darbo vietų kūrimą.
Todėl darbo besidairantys žmonės, priklausomai nuo profesinės srities, gali matyti mažiau darbo pasiūlymų. Tuomet atitinkamai didėja ir konkurencija, o tai reiškia, kad pasistengti reikia labiau“, – atkreipia dėmesį Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos narė Solveiga Grudienė.
Vyrai ir moterys ieško darbo skirtingai
Dovydas Zavadskis, talentų medžiotojas, ieškojęs darbuotojų ne vienai gerai žinomai tarptautinei įmonei, ieškantiems darbo pirmiausia rekomenduoja nebijoti pretenduoti į trokštamą poziciją, net jei mato, kad neatitinka visų darbo skelbime nurodytų reikalavimų. Šią rekomendaciją pašnekovas ypač taiko moterims.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad vyrai aplikuoja į darbo poziciją, kai atitinka tik dalį, kai kur minima 60 proc., reikalavimų, , o moterys – kai atitinka bene 100 proc. reikalavimų. Tokias tendencijas patvirtina ir mano paties praktika. Pastebėjau, kad vyrai kur kas aktyviau aplikuoja į darbo vietą, net jei atitinka tik dalį reikalavimų. Aš, beje, ir pats esu siuntęs savo CV į tokią darbo vietą, kuriai vienas iš reikalavimų buvo mokėti vokiečių kalbą. Nemokėjau jos, bet darbą gavau. Ir tai ne vieninteliai pavyzdžiai. Esmė, kad visais atvejais rodžiau norą mokytis ir buvau atviras“, – savo patirtimi dalijasi D. Zavadskis.
Jis sako, kad darbo aprašymuose dažniausiai pateikiami 6–8 reikalavimų punktai, iš kurių pirmi 3–4 yra reikšmingiausi. „Žinoma, tai ne taisyklė, tačiau bet kuriuo atveju tikrai kur kas svarbiau rodyti norą mokytis ir tobulinti savo žinias. Nebijokite iškart įvardyti tą potencialiam darbdaviui.
Sakyti, kad „dirbsiu pas jus 10 metų“, jau nebeskamba kaip realybė. Šiuolaikinis jaunimas, baigęs mokyklą, per savo gyvenimą turės apie 13–15 skirtingų profesijų, ne darbų. Tą žinant būtina išmokti adaptuotis, maksimaliai augti kiekvienoje iš pozicijų, ypač mokantis naujų technologijų, tokių kaip „ChatGPT“, apie kurį kalba visas pasaulis“, – atkreipia dėmesį specialistas.
PVPA valdybos narė S. Grudienė papildo, kad drąsos „pardavinėjant save“ vis dar reikia dažnam mūsų. „Dažnai iš potencialių kandidatų išgirstame „neturiu kuo pasigirt“, kas dažniausiai yra netiesa, tiesiog nesame įsivardinę savo išskirtinumo, o tą padaryti būtina. Arba sakome „mūsų darbai kalba patys už save“, kas irgi netiesa, nes kiti nebūtinai turi galimybę sužinoti apie mūsų pasiekimus.
Būkime drąsesni, aiškiai iškomunikuokime, kodėl esame verti konkrečios pozicijos, nors kartais gal ir neatitinkame visų surašytų reikalavimų“, – pataria S. Grudienė.
Kuo paprasčiau, tuo geriau
Ieškantiems sprendimo, kaip kuo originaliau pristatyti save potencialiam darbdaviui, D. Zavadskis primena auksinę taisykle – „genialumas slypi paprastume“.
„Neišradinėkime dviračio, ieškodami kuo originalesnio CV šablono. Galbūt dizaineriai galėtų būti originalesni, pristatydami savo portfolio, bet kitiems tikrai nerekomenduoju gaišti laiko. Netgi priešingai – kuo paprasčiau ir aiškiau, tuo geriau.
Beje, itin paprastus šablonus siūlo net ir pats „Google“. Kodėl? Nes dauguma įmonių naudoja ATS sistemas, skirtas CV peržiūrai ir atrankų procesui valdyti. Tad kuo tos CV formos „išmanesnės“, tuo daugiau šansų, kad sistema neatpažins, neperkels visų jūsų duomenų. Galiausiai jūsų CV gali tiesiog pasimesti duomenų bazėje, jei vėliau įmonė ieškos žmogaus su jūsų darbo patirtimi“, – atskleidžia pašnekovas.
„LinkedIn“ paslaptys
Atrodytų, šiais laikais neturėti savo „LinkedIn“ profilio jau yra reta. D. Zavadskis pritaria, kad sukurti savo paskyrą šiame socialiniame tinkle tapo natūraliu dalyku, nors visgi ne visos įmonės, ieškodamos darbuotojų, pasitelkia „Linkedin“. „Žinoma, jeigu įmonė tiesiogiai ieško kandidatų „Linkedin“, tuomet vienareikšmiai užsuks į jūsų profilį. Be to, čia aiškiai pateikti savo profesinę patirtį kur kas paprasčiau“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Turintiems „LinkedIn“ profilį D. Zavadskis rekomenduoja:
● Pirmiausia užtikrinkite, kad profilio vardas ir pavardė būtų užrašyti taisyklingai.
● Profilio nuotraukoje būtinai turi matytis jūsų veidas.
● Paantraštė turi trumpai atskleisti jūsų viziją, misiją, kas jums rūpi ir apie ką jūs esate.
● Palikite tik tą darbo patirtį, kuri šiuo metu aktuali. Galbūt pirmieji studentiški darbai jau tikrai neprideda „svorio“ dabartiniame profesiniame kelyje.
● Interesai, priklausymas bendruomenėms – peržiūrėkite, ką sekate, kokioms grupėms priklausote. „Būtent ši profilio vieta man pasako daugiau nei jūsų darbinė patirtis ir tai gali nulemti, ar nuspręsiu kandidatą kalbinti“, – atskleidžia pašnekovas.
● Pradėkite sekti tuos žmones, kurie dalinasi turiniu, galinčiu išmokyti jus naujų dalykų.
● Būkite aktyvūs. Dalinkitės turiu, kuris gali būti naudingas jūsų tinklui, taip pat komentuokite po kitų žmonių įrašais, užduokite klausimus.
● Plėskite savo bendruomenę, tačiau nepamirškite tikslingumo. Nėra prasmės į savo ratą priimti atsitiktinių žmonių.
● Suasmeninkite siunčiamas žinutes. Pavyzdžiui, siunčiant žinutę tapti kontaktais, būtinai pridėkite papildomą informaciją, kuri leistų kitam žmogui suprasti, kokiu tikslu norite prisijungti ir kokią naudą atnešite jų tinklui.
Žinutė darbdaviams: nekurkite šabloniškų skelbimų, pasitelkite į pagalbą nemokamus įrankius
Darbdaviams, formuluojantiems darbo skelbimus, D. Zavadskis pataria nuoširdžiai įsigilinti į ieškomos pozicijos darbo vaidmenį. „Tą galima labai lengvai padaryti, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Vadovas gali virtualiai pabendrauti su „ChatGPT“, kurio tikslas yra padėti išsiaiškinti, kokio profilio bei kokios patirties žmogaus komandoje trūksta. Vėliau, gavus tą informaciją, galima sukurti visiškai naują darbo skelbimą, kuris būtent tai ir atspindės.
Didžiausia problema, kurią pastebiu, kad naudojami seni, realybės neatitinkantys darbo skelbimai. Norėčiau priminti, kad darbo skelbimų kūrimas yra ne personalo, o komandos vadovų, kurie ieško darbuotojo, atsakomybė, nes tik jie geriausiai žino, ko iš tiesų reikia, kad jų komanda būtų sėkminga“, – pataria D. Zavadskis.
PVPA valdybos narė S. Grudienė reziumuoja primindama, kad kandidatams svarbu kandidatuoti profesionaliai – būti pasidomėjus apie organizaciją, stengtis parodyti darbo kvalifikaciją ir kompetenciją, būti entuziastingai nusiteikusiems, o darbdaviams primena, kad darbo pozicija – abipusiai mainai. „Žmogus siūlo organizacijai savo kvalifikaciją ir laiką, o organizacija turi pasirūpinti tinkama darbo aplinka, atlygiu, tobulėjimo galimybe. Kuo geriau bus suderinti abipusiai lūkesčiai, tuo sėkmingesnis bus bendradarbiavimas“, – sako S. Grudienė.
