Kodėl nepasitraukus ir iš „Sodros“?
Į prezidentūros paviešintą siūlymą, jog vertėtų žmonėms suteikti teisę ketvirtadalį pensijų fonduose sukauptų lėšų kartą per gyvenimą pasiimti savo nuožiūra, nelaukiant pensinio amžiaus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sureagavo kritiškai ir šią situaciją sugretino su „Sodra“.
„1,4 mln. dirbančiųjų kaupia privačiuose pensijų fonduose. Jie sukaupę arti 2 mlrd. eurų daugiau, nei buvo pervesta į šią sistemą – sistema generuoja grąžą. O jei paklaustumėte žmogaus: gal norėtum ir iš „Sodros“ pasiimti pinigų, gal tau sunkmetis, norėtum nemokėti mokesčių? Aišku, kad žmonės norėtų. Galbūt norėtų turėti laisvę nemokėti „Sodros“ mokesčio kokius penkerius metus“, – „Žinių radijuje“ sakė jis.
Ekonomistas, vienas iš Lietuvos pensijų sistemos kūrėjų Teodoras Medaiskis taip pat yra sakęs, jog, jei siūloma leisti pasiimti pinigus iš pensijų fondų, reikėtų leisti pasitraukti ir iš „Sodros“ sistemos.
„Juk „Sodrai“ dvigubai daugiau mokame, bet juk neleisite iš „Sodros“ išeiti“, – portalui „Delfi“ yra teigęs T. Medaiskis.
„Sodroje“ pinigų jau nebėra
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus pabrėžė, jog šių dviejų skirtingų sistemų nė negalima lyginti, o iš „Sodros“ pasiimti pinigų niekas negalėtų, nes jų paprasčiausiai nėra.
„Tie pinigai jau seniai išmokėti senatvės pensijų, ligos, motinystės išmokų gavėjams. „Sodra“ funkcionuoja einamojo finansavimo principu, tie pinigai nėra kaupiami. „Sodra“ pinigus susirenka iš įmokų mokėtojų ir tuos pinigus išleidžia tą patį mėnesį, juos skiria išmokų gavėjams. „Sodra“ užsiima pinigų perskirstymu.
Tik tais laikotarpiais, kai įplaukų suma yra didesnė nei išlaidų, „Sodroje“ kaupiasi vadinamasis sistemos rezervas.
Tad net jei kas nors pagriebtų „Sodros“ vadovą, priremtų jį prie sienos ir sakytų: „Atiduok pinigus“, jis galėtų atsakyti tik tiek, kad pinigų jau seniai nėra, jie atiduoti tavo tėvams, seneliams, žmonai, kuri buvo motinystės atostogose. Šie pinigai jau panaudoti.
Tad einamojo finansavimo sistema ir kaupimo sistema skiriasi,“ – aiškino jis.
Anot jo, pensijų fonduose pinigų iš esmės taip pat nėra, nes jie yra iškeisti į finansinį turtą. Kad būtų galima atgauti pinigus ir juos pervesti į asmens sąskaitą, tektų pirmiausia finansinius aktyvus parduoti. Tačiau visa tai padaryti daug lengviau nei išprašyti išmokų iš pensininkų.
„Pensijų fondai imasi tokio palyginimo, nes mato siūlomų pakeitimų trūkumus, kurių tikrai yra, tad aš irgi jiems priešinčiausi, tik kitokiais argumentais.
Taip pat jie baiminasi, kad žmonės galėtų bėgti atsiimti pinigų iš antrosios pakopos, už juos prisipirktų, kad ir elektrinių paspirtukų, o senatvei tuomet pinigų neliktų.
Be to, kuo daugiau lėšų pensijų fondas gauna, tuo daugiau jis uždirba, nes disponuoja didesnėmis sumomis. Tad jų argumentacija, lyginant pensijų fondus su „Sodra“, yra tiesiog skęstančiojo griebimasis šiaudo. Taip dažnai būna“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Bartkus.
Vadina manipuliacija
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pasisakė griežčiau: „Negalima lyginti šių sistemų. Tai – pigi manipuliacija, siekiant išlaikyti sau palankias aplinkybes. Pensijų fondai bijo, kad jų imperiją kas nors palies.
Jie ir toliau nori automatiškai gauti klientus, krautis jų pinigus ir dar manipuliuoja sakydami, kad ir iš „Sodros“ pinigus gal pasiimkime. O žmonės tikrai norėtų pasiimti pinigų iš bet kur, tai manipuliavimas sudėtinga žmonių situacija, nes nėra paslaptis, kad daugelis net neuždirba vidutinio darbo užmokesčio.“
Jos teigimu, pensijų fondai turėtų būti tik kaip papildoma galimybė pasirūpinti senatvės pinigais, esant palankioms finansinėms aplinkybėms, asmeniui pačiam nusprendus, be automatinio įtraukimo, žengti tokį žingsnį.
„Apskritai, mes ir „Sodrai“ mokame mokesčius, turime valstybės garantiją, kad išėję į pensiją tam tikrą sumą gausime. O pasižiūrėkite, kokia pensijų fondų komunikacija nuolat vykdoma.
Nuolat sakoma, kad privatūs fondai reikalingi, nes iš „Sodros“ normalios pensijos negausime. Lyg ir tiesiai šviesiai nepasakoma, kad valstybinė sistema yra visiškas niekis, bet iš tiesų ji nuolat nuvertinama, suprask, ji net nepatikima.
Bet mums būtent tą sistemą ir reikėtų stiprinti, o ne tik ją nuolat kritikuoti. Būtų galima dotacijas iš biudžeto skirti „Sodrai“. Kodėl jos dabar skiriamos antrajai pensijų pakopai? Kodėl nėra dotacijų tiems, kurie sąžiningai moka mokesčius, bet antroje pensijų pakopoje nedalyvauja? Juk negalima sakyti, kad žmogus, skaidriai mokėdamas mokesčius, nesirūpina savo ateitimi, jis juk rūpinasi tuo, rūpinasi, kad ateityje gautų pensiją“, – portalui lrytas.lt sakė I.Ruginienė.
Ji netiki ir kalbomis apie tai, kad, jei automatinio įtraukimo į pensijų fondus nebūtų, daugelis sulaukę senatvės tiesiog taptų „pašalpiniais“.
„Nebūtinai jie pašalpų prašys. Pašalpų prašys tie, kurie ir dabar jų prašo, o jų prašo dėl mažų atlyginimų ir kitų socialinių problemų, kurių dabar nesprendžiame. Pensijų fondai jų taip pat neišspręs“, – rėžė LPSK pirmininkė.
Primename, kad Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Pirmoji, „Sodros“ pensija, finansuojama iš dirbančiųjų ir darbdavių sumokamų mokesčių.
Antrąją pakopą, į kurią gyventojai įtraukiami automatiškai, sudaro kaupimas pensijai privačiuose fonduose, į kuriuos kas mėnesį pervedama 3 proc. atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata, rašo Elta.
Tuo metu kaupimas trečiojoje pakopoje yra savanoriškas, pinigus senatvei taupant privačiuose fonduose ar kitaip, pavyzdžiui, investuojant.
