Tiek centralizuotai šilumą gaunantys vartotojai, tiek turintys biomasę naudojančias krosnis kol kas turėtų tik džiaugtis – artėjantis šildymo sezonas bus gerokai pigesnis nei pernykštis ar bent jau pirmieji jo mėnesiai.
Tai rodo pastarųjų mėnesių kainų statistika, kurią skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Šį rugsėjį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 6,61 cento už kilovatvalandę (kWh). Tai gerokai daugiau nei, tarkime, tą patį 2021 metų mėnesį (4,61 ct/kWh), bet niekaip neprilygsta pernykščiam rugsėjui, kai šilumos kainų vidurkis buvo aukščiausias per pastaruosius keliolika metų ir siekė 11,02 ct/kWh.
Tiesa, kainos didžiuosiuose šalies miestuose svyruoja – nuo 5,3 ct/kWh Kaune, kuriame yra didžiulė šilumos iš biokuro gamintojų ir atliekų deginimo jėgainės konkurencija, iki 7 ct/kWh Panevėžyje ir Alytuje.
Prastesnė padėtis kai kuriuose mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Viena vertus, tai lemia masto ekonomija, kuri labiausiai pasireiškia didmiesčiuose.
Antra, kai kurie šilumos tiekėjai dar neperėjo prie biokuro ir tebenaudoja gamtines dujas. Pastarosios šiuo metu 40 procentų pigesnės nei prieš metus, tačiau deginti jas yra maždaug du kartus brangiau nei biokurą.
Todėl rugsėjį, pavyzdžiui, Lazdijuose ar Pakruojyje kaina siekia per 11 ct/kWh, Biržuose – per 12 ct/kWh, o Garliavoje ir Nemenčinėje – net daugiau nei 13 ct/kWh.
Palyginti su didmiesčiais, skirtumas skaičiuojamas ne procentais, o kartais.
Iki šiol savotiška juodoji skylė šildymo sezono metu būdavo Vilnius, degindavęs itin daug gamtinių dujų.
Dėl to 2021-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, sostinėje šilumos kainos buvo net 50 procentų aukštesnės.
Pernai buvo nuspręsta padaryti išimtį ir deginti mažasierį mazutą, nors jo tarša nepalyginti didesnė nei dujų ar biokuro.
Mat dar 2021-aisiais turėjo pradėti veiklą Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), bet, bankrutavus biokuro sistemą diegusiam rangovui, ji normaliai startuos tiktai šį šildymo sezoną.
Pokyčiai turėtų būti milžiniški: anksčiau Vilniaus šilumos tinklai kurui naudodavo apie 60 proc. dujų ir 40 proc. biokuro, o dabar pastarasis turėtų sudaryti apie 90 procentų.
Negana to, pats biokuras per metus gerokai atpigo.
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį medienos skiedrų, kurios yra pagrindinė žaliava didesnėms katilinėms, kaina „Baltpool“ biržoje siekė beveik 50 eurų už megavatvalandę (MWh), o šių metų rugsėjo 5 dieną – jau tiktai 19,4 Eur/MWh.
Pokyčius turėtų pajusti ir biomasės katilų savininkai, mat jiems dažniausiai naudojamos medienos granulės prieš metus biržoje kainavo per 110 Eur/MWH, o dabar – maždaug 45 Eur/MWH.
Vis dėlto toks kainų atoslūgis kelia ne vien džiaugsmą.
Kaip aiškino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas M.Valukynas, biokuro kainos gerokai sumažėjo dėl to, kad pastaraisiais metais reikšmingai krito medienos pramonės, kuri yra labai svarbi Lietuvos ūkio dalis, gamybos apimtis.
Sumažėjus užsakymų iš užsienio, pirmiausia „Ikea“ koncerno, smuko baldų gamybos įmonių apyvarta, nemažai jų ir dabar dirba ne visu pajėgumu.
Taip nutiko tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Lenkijoje, tiek visoje Europoje.
Kadangi pramonei šiuo metu reikia kur kas mažiau žaliavos nei anksčiau, ji smarkiai atpigo, nes rinkoje susidarė perteklius.
Patys biokuro gamintojai, kuriems 2022-ieji buvo itin sėkmingi ir pelningi metai, šiuo metu tvirtina dirbantys ties savikainos riba.
„Tačiau pramonė anksčiau ar vėliau atsigaus, o tuomet kainos vėl pradės kilti. Žinoma, vartotojams reikia džiaugtis, kad šildymo sezonas bus pigesnis, tačiau į jo pabaigą, jei medienos sektorius pradės ropštis į viršų, jau tektų mokėti brangiau“, – įspėjo „Litbiomos“ prezidentas.
Anot M.Valukyno, nėra normalu, kad biokuro, o atitinkamai ir šildymo, kainos per metus keičiasi kartais. Pirmiausia rinkoje nėra jokio stabilumo. Antra, pavyzdžiui, esant dabartinėms kainoms niekam neapsimoka tvarkyti palaukių ir pamiškių, nors tokiose teritorijose gaunama žaliava yra vienas didžiausių išteklių.
Kainos nustatomos biržoje ir jos tikrai nebus reguliuojamos valstybės.
Tačiau, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos vadovo teigimu, kainas galima paveikti kitokiais būdais: „Nėra pakankamai išnaudojamos valstybinių miškų galimybės. Apskritai nesiimama ilgalaikių sprendimų, kurie turėtų poveikį šiam sektoriui.“
Tiesa, išlaidos šildymo sezono metu priklausys ne tik nuo biokuro kainų, bet ir nuo oro temperatūros.
Praėjusi žiema buvo gana švelni, dabartinis ruduo kol kas irgi labiau primena vasarą.
Vis dėlto jeigu po kelių mėnesių ilgėliau pasilaikytų stipresnis šaltis, tektų daugiau naudoti dujų, nes biokuro katilinių pajėgumų užtenka ne visur. Tuomet atitinkamai pabrangtų ir šiluma.
