Pastarasis yra pateikęs siūlymą leisti iš pensijų fondų išsiimti 10 tūkst. eurų: tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus gyventojai galėtų gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10 tūkst. eurų.
Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. gyventojų.
„Pati kaupimo sistema reikalinga, tik ji turėtų būti liberalesnė, o mes su savo įnešamais pinigais turėtume turėti galimybę elgtis lanksčiau ir jais pasinaudoti.
Todėl mano pasiūlymas ir buvo – leisti išsiimti vienkartinę išmoką iki 10807 eurų, ne 5403 eurų kaip dabar, o dvigubai daugiau. Gyvenime būna visokių kritinių atvejų. Tokia teise pasinaudoti asmuo galėtų bet kokiais atvejais, neprisirišant prie sąlygų“, – aiškino J.Varkalys ir pridėjo, jog tai pensijų fondų niekaip nesunaikintų.
Parlamentaras svarsto, jog būtų tikslinga iš pensijų fondų leisti pasitraukti ir tiems asmenims, kurie laiku nesureagavo į „Sodros“ laiškus, pranešančius apie įtraukimą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje.
„Kai skaitome, kad „Sodros“ laiškus skaitė tik 33 proc. pensijų kaupikų, kyla klausimas, ar dėl informacijos nepasitikrinimo kai kurie neliko už borto. Tiems žmonėms galėtų būti leista dabar apsispręsti. Bet šiuo atveju siūlyčiau, kad asmeninį įnašą, kurį jie padarė, galėtų vienu kartu išsiimti, o valstybės 1,5 proc. dalis nukeliautų į „Sodrą“ ir prisidėtų prie jų pensijų“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo J.Varkalys.
Pensijų fondų atstovas T.Gudaitis komentavo, jog tokio pobūdžio temos su kiekvienais rinkimais tampa aktualios, skaičių ir pasiūlymų puokštė plečiasi.
Laidos dalyvis minėjo, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje ir taip kalbama, jog papildomas kaupimas – per mažas. Tad, pasak T.Gudaičio, vietoje to, kad galvotume, kaip kaupimą padidinti, sakome, jog reikėtų leisti žmonėms iš jo pinigus pasiimti.
„Šiai dienai turime 6,5 mlrd. eurų sukaupto turto – apylygiai su „Sodros“ biudžetu. Tik skaudu girdėti, kad dėl visų problemų kalčiausi tie, kurie kaupia pensijų fonduose: žmogus nesusidėjo dantų – reikia paimti iš pensijų fondų, nutiko nelaimė – paimti iš pensijų fondų. Imame sėkmingai veikiančią sistemą ir sakome, kad reikia dalintis. Smagu, kad yra, ką dalintis, tačiau čia ne vieta spręsti visas gyvenimo problemas“, – komentavo T.Gudaitis.
Pastaruoju metu kaip sektinas pavyzdys pateikiama pensijų sistema Naujojoje Zelandijoje, tačiau Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius mini: pasakius „a“, reikėtų pasakyti ir „b“. Jo teigimu, Naujojoje Zelandijoje žmogus gali pasiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, likus 5 ar 10 metų iki pensijos.
„Vakarų Europos šalyse to nėra, o ir Naujoji Zelandija bendrame pensijų sistemų reitinge yra apie vidurį. Jei žiūrime į pirmaujančias Skandinaviją, Nyderlandus, ten žmonės kaupia nuosekliai, nuosaikiai, neturi galimybės pasiimti pinigų anksčiau.
Jei pas mus dar pridėtų darbdavys, tai būtų trejetas, kuris leistų žmogui per 40 metų sukaupti tai, ką turi skandinavai. O jei eisime estišku keliu, pradėsime kelti infliaciją, leisti pasiimti pinigus, išlaidauti bet kur ir bet kada, turėsime gerą vakarėlį, bet pagirios tikriausiai bus ne pačios lengviausios“, – kalbėjo T.Gudaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Estijoje leidus gyventojams išsiimti pinigus iš pensijų fondų kentėjo investicijos į vietinę ekonomiką – žymiai sumažėjo jų srautas. „Lietuvoje būtų iššūkių išmokėti didelį kiekį lėšų, tačiau viskas įmanoma.
Tik apie tokį scenarijų nenorime galvoti, nes jis prieštarauja tiek Valstybės kontrolės išvadoms, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos siūlymams, tiek ir bendrai logikai: jei sutarėme, kad ši sistema skirta kaupti pensijai, bet pradedame kalbėti, kad pinigus galime išsiimti esant bet kokioms sąlygoms, turime kalbėti, o kas po to?“, – sakė laidos pašnekovas.
T.Gudaitis pridūrė: nebus taip, kad staiga „Sodroje“ pagerės pakeitimo norma – pensijos santykis su vidutiniu atlyginimu, todėl sulaukę pensijos gyvensime skurde.
„Galėčiau sutikti su mintimi, kad jaunimui nereikėtų taikyti taisyklės išsiimti lėšas. Tai, matyt, paaiškėtų svarstymo metu. Bet dėl pensijų fondų antros pakopos sugriovimo grėsmės nematyčiau, ypač jei būtų pritarta mano pasiūlymui, kad 3 proc. pridėtų darbdavys. Tiesa, jie moka viską iš savo pelno, todėl nuo tos sumos neturėtų būti skaičiuojamas pelno mokestis, – sakė J.Varkalys. –
Savo vaikams ir anūkams patarčiau kaupti, jei būtų liberalesnė tvarka“.
Paklaustas, iš ko kaupti žmogui, uždirbančiam 700 eurų, T.Gudaitis atkreipė dėmesį į tai, jog tokiems asmenims kaupti pensijų fonde verta dėl to, jog 1,5 proc., kurį prideda valstybė, skaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo.
„Pensijoms ir viešiesiems reikalams pinigus uždirba 1,2 mln. gyventojų. Visi kiti – pensininkai, vaikai ir pan. Galvojant apie „Sodros“ pensiją reikia manyti, kad ji nelabai išaugs, nes dirbančiųjų skaičius mažės.
Antrojoje pakopoje pats darai įnašus, tik labai svarbu parodyti, kad pinigai nenukeliaus kur kitur.
Jei darbdavys gerai dirbančiam žmogui pridės 3 ar 5 proc., tai, žinoma, būtų naudinga“, – komentavo J.Varkalys.
