Specialistai tikina, kad taip turi būti, o jei įtariami gedimai – gyventojai gali kreiptis į namą administruojančią įmonę ar susimokėti už „gyvatuko“ atjungimą. Tiesa, kai kur stebima ir priešinga tendencija – žmonės kaip tik nori, kad vonios šildytuvas būtų prijungtas.
Temperatūra – bent 50 laipsnių šilumos
Vonios šildytuvai karšti ne šiaip sau – juose cirkuliuoja bent 50 laipsnių karščio vanduo, kad būtų išvengta pavojingų bakterijų, legionelos.
„Paprastai paaiškinant „gyvatukų“ būtinumą, jų paskirtis – kad karštas vanduo nuolat cirkuliuotų namo vamzdynais ir atsukus kraną gyventojams nereikėtų laukti 5 minučių, kol iš dušo ar krano ims tekėti karštas vanduo“, – aiškino AB „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.
Patikrinti, ar „gyvatukas“ ne per karštas, gyventojas gali paprastu buitiniu termometru, tačiau pats pakeisti temperatūros negali. Daugiabučiuose šiluma reguliuojama šildymo punkte, kurį aptarnauja kvalifikuoti specialistai.
Primenama, kad už vonios šildytuvus atsakinga šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrinti įmonė.
„Jeigu namo gyventojai įsitikinę, kad karšto vandens temperatūra per aukšta, jie turi kreiptis į minėtą prižiūrėtoją ar pastato valdytoją (bendrijos pirmininką, administratorių), kad jis patikrintų ir, esant reikalui, pareguliuotų šią temperatūrą šilumos punkte“, – patarė „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
„Kauno energija“ primena, kad temperatūra pastato šilumos ir karšto vandens sistemoje gali būti padidinama siekiant išnaikinti vandenyje besidauginančius mikroorganizmus. Tokias profilaktines priemones įstatymų nustatyta tvarka vykdo pastato administratorius arba už daugiabučio vidinių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakingas asmuo.
„Vilniaus šilumos tinklai“ feisbuke skelbia, kad šilumą gamina visus metus.
„Vasarą mūsų tiekiama šiluma pašildo vandentiekio vandenį, o taip pat užtikrina komfortišką temperatūrą jūsų vonios kambariuose. Už šias paslaugas liepos ir rugpjūčio mėnesiais klientai mokės gerokai mažiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pagrindinė priežastis – net 44 proc. atpigusi šiluma, kurios kaina daro įtaką ir karšto vandens kainai. Ši, lyginant su pernai metų rugpjūčiu, taip pat sumažėjo 27 proc.“ – rašoma pranešime.
Tuo metu rugsėjį karšto vandens kaina, kai karštas vanduo tiekiamas daugiabučių namų vartotojams, įskaičius pridėtinės vertės mokestį – 6,15 euro/m3, ne daugiabučių namų vartotojams – 5,98 euro/m3.
„Gyvatukų“ atjungti neskuba
Daliai gyventojų kyla klausimas, kodėl net ir vasaros metu turi mokėti už „gyvatukus“, galbūt geriau jį būtų atjungti? Anot „Klaipėdos energijos“ atstovo, tai nėra paprasta procedūra. Tenka sumokėti, kad būtų pertvarkyta visa namo šildymo sistema.
„AB „Klaipėdos energija“ teikia šildymo sistemų priežiūrą daugiausia juridiniams asmenims ir aptarnauja nedaug daugiabučių. Iš mūsų klientų pageidavimų atjungti „gyvatukus“ nebuvo.
Klaipėdoje tendencija netgi priešinga, sulaukiame klientų pageidavimų, kad įrengtume „gyvatukus“, kur jų anksčiau nebuvo“, – minima komentare.
„Atliekant mažąją renovaciją gali būti pakeičiami susidėvėję karšto vandens vamzdynai ir „gyvatukai“, sumažinami vamzdynų skersmenys (greičiau atiteka reikiamos temperatūros karštas vanduo), vamzdynai izoliuojami, keičiama rankšluosčių džiovintuvų technologija, įrengiama atskira reguliavimo sistema ir pan.
Dėl tokių sprendimų turi nuspręsti namo savininkų dauguma“, – teigė R.Baltuonis.
„Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas taip pat primena, kad sužinoti, kas prižiūri daugiabučio vidines sistemas, galima iš mokėjimo pranešimų, kuriuos kas mėnesį pateikia namą administruojanti įmonė.
Jei visgi nutariama, kad norima patalpoje atjungti „gyvatuką“, reikia paruošti projektą, kurį tvirtina namo valdytojas.
„Namo valdytojas, tvirtindamas pokytį prisiima atsakomybę, kad įgyvendinamos rekonstrukcijos, tokios kaip vonios šildytuvų atjungimas nuo bendros namo vidaus sistemos, nepažeistų/nepakenktų bendrai namo vidaus sistemai ir užtikrintų tolygų ir nepakitusį inžinerinių namo vidaus sistemų veikimą likusių namo gyventojų atžvilgiu“, – pridūrė L.Jakubauskas.
„Išmontavus „gyvatukus“ daugiabutyje su atviro tipo vandens šildymo sistema, kokia ir yra daugelyje senos statybos daugiabučių, vartotojams tektų laukti, kol karštas vanduo bus paruoštas ir iki jų buto atitekės iš rūsio. Tad tai būtų ne tik nepatogu, bet ir finansiškai nenaudinga“, – priduria „Kauno energijos" specialistai.
Kadangi vonios šildytuvai yra vidinės karšto vandens sistemos dalis, daugeliu atveju jų atjungimas yra techniškai neįmanomas.
