„Draudimo polise plačiai aprašyta, kokiais atvejais klientas gali gauti išmoką už patirtą žalą. Žinoma, stresinėje situacijoje klientai retai turi laiko iš naujo skaityti draudimo sąlygas. Kiekvienos bendrovės apie draudimo veikimą konkrečioje situacijoje gali skirtis, mat viskas priklauso nuo nustatytų draudimo sąlygų“, – svarbą įsigilinti į draudimo sutartį pažymi R.Jusas.
Anot jo, pirmoji taisyklė, kuri galioja visais atvejais – kad namų turto draudimo apsauga galioja draudimo vietoje, polise nurodytu adresu esančių patalpų viduje. Tačiau šioje taisyklėje esama tam tikrų išimčių, kurios apsaugą išplečia ne tik už namų, bet ir už valstybių sienų.
Viena tokių išimčių taikoma turtui, kuris pagal paskirtį neturėtų būti naudojamas namų viduje – batutams, kepsninėms, lauko baldams ir kitiems vertingiems dažniau kieme nei namie matomiems daiktams.
„Šiems daiktams draudimo apsauga taikoma nuo ugnies ir gamtinių jėgų poveikio. Nuo vagystės jie taip pat saugomi, tik su sąlyga, kad vagystė įvykdyta su įsilaužimu, iš uždaros, tvora aptvertos gyvenamosios namų valdos“, – tikslina R.Jusas.
Ir apdraustą turtą reikia saugoti
Pasak draudimo specialisto, dviračiams ir vaikiškiems vežimėliams galioja kitos draudimo taisyklės. Draudimo bendrovė įsipareigoja savo turtą apdraudusiems klientams atlyginti žalą, jei šie daiktai pavagiami ne tik iš apdraustų namų vidaus, bet ir visos Lietuvos bei kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos Estijos teritorijose. Tiesa, su sąlyga, kad daiktai buvo prirakinti prie stacionarių objektų ar automobilio.
Būtent taip nutiko Gerdai iš Panevėžio. Šių metų balandį, Velykų išvakarėse, iš jos namų kiemo buvo pavogtas sūnaus dviratis. Vagis įsibrovė į kiemą, specialiomis replėmis nukirpo grandinę, kuriuo buvo prirakintas dviratis, ir išsitraukė jį per tujų gyvatvorę.
Moteris neslėpė džiaugsmo, kad jos turto draudikas BTA operatyviai, be ilgų nagrinėjimų įvertino įvykį ir atlygino žalą – grąžino sumą, atitikusią pavogto dviračio kainą.
Pajūryje vagišiai neatostogauja
Lietuvos policija nurodo, jog pajūryje dviračių ir paspirtukų vagystės – pakankamai dažnai pasitaikanti problema. Ypač vasarą, kai į pajūrį suplūsta ne tik saulės ištroškę lietuviai, bet ir turistai iš užsienio. Iš 188 ikiteisminių Klaipėdos policijos komisariato pradėtų tyrimų dėl vagysčių, kurios įvyko per birželį ir liepą, 13 pradėti dėl dviračių, dar 8 – dėl pavogtų paspirtukų.
Pasak Klaipėdos policijos pareigūnų, ilgapirščių grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, palikti be priežiūros, arba labai brangūs dviračiai. Todėl pareigūnai primygtinai ragina gyventojus ir poilsiautojus savo daiktų nepalikti be priežiūros net ir trumpam. Dviračius jie pataria statyti, atvirose, gerai matomose vietose ir būtinai prirakinti. Dar geriau dviračius statyti ten, kur filmuoja vaizdo kameros arba užrakinamose patalpose, neprieinamose pašaliniams asmenims.
Beveik visoje Europoje
Geografiškai dar platesnė turto apsauga taikoma tuo atveju, jeigu automobilyje daiktai sugadinami autoavarijoje, per gaisrą arba prarandami dėl vagystės su įsilaužimu. Apsauga taikoma tiek įsilaužimo į automobilio bagažinę, tiek stogo daiktadėžę. Taip pat draudimo apsauga galioja laikinai su savimi pasiimtiems daiktams, jei žala jiems padaroma būnant kitose valstybėse esančiuose viešbučiuose, poilsio namuose, sanatorijose, ligoninėse ar kitose įstaigose.
„Šiuo atveju draudimo apsauga išplečiama ir galioja visoje geografinėje Europoje, išskyrus šalis ar šalių teritorijas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka yra įvesta karinė padėtis arba prieš kurias taikomos sankcijos“, – draudimo galiojimo ribas apibrėžia R.Jusas.
