Anot frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, į individualiai dirbančiuosius – daugiau kaip 200 tūkst. šalies gyventojų – nusitaikiusi reformos dalis stringa ir praktiškai, ir politiškai.
„Netrukus sueina metai, kaip apmąstome mokesčių reformos gaires. Įvyko ne vieno komiteto posėdis, keli liberalų susitikimai su finansų ministre, praėjo reformos projektų pateikimas Seime. Kuo toliau, tuo aiškiau, kad siūlomas individualios veiklos apmokestinimo būdas ne tik neatitinka liberalų principų, bet ir praktiškai niekur neveda – tai yra neužtikrins teisingesnio mokesčių surinkimo. Todėl apsisprendėme paprastai: kviečiame nieko nekeisti – palikti, kaip yra“, – sakė E.Gentvilas.
Jo pastebėjimu, individuali veikla žmonėms dažnai yra papildomas būdas užsidirbti. „Lietuvoje pajamas iš individualios veiklos kasmet deklaruoja 15–20 tūkst. daugiau žmonių. Dirbančiųjų pagal darbo sutartį ir kartu vykdančiųjų veiklą pagal pažymą kasmet daugėja praktiškai identiškai. Tai – tie patys žmonės. Tai žmonės, kurie, kurdami savo gerovę, dirba per du darbus. Maža to, atitinkamai du kartus moka sveikatos ir socialinio draudimo mokesčius“, – teigę E.Gentvilas.
Pernai individualios veiklos pajamas deklaravo 218 tūkst. asmenų, iš jų – du trečdaliai buvo dirbantys samdomą darbą – tai yra 138,5 tūkst. gyventojų.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas pastebėjo, kad vidutiniškai vos vienos paslaugų grupės teikėjų metinės pajamos yra reikšmingai didesnės už kitų individualiai dirbančių – tai yra teisinės veiklos (advokatų, antstolių, notarų).
„Ministerijos duomenimis, daugiau nei keturi tūkstančiai Lietuvos teisininkų iš individualios veiklos uždirba vidutiniškai apie 40 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų. Liberalai nemano, kad tai yra tokie pinigai, kuriuos valstybė turėtų žūtbūt labiau apmokestinti ir perskirstyti. Jeigu valstybė pasiryžusi, kad šiai profesijai būtinas kitoks mokestinis režimas, galima surasti kitų paprastų būdų negu naikinti visiems aiškų ir vienodą sąnaudų atskaitymo dydį ir apmokestinimo tarifą“, – aiškino Seimo narys.
Birželio mėnesį Liberalų sąjūdžio frakcija siūlė kompromisą – užuot visiems koregavus sąnaudų dydį ir mokesčio tarifą, daugiausiai pajamų gaunantiems save įdarbinusiems asmenims įvesti pajamų „lubas“, kurias pasiekę, jie turėtų keisti veiklos formą.
Seimo narys dar atkreipia dėmesį į statistinį individualiai dirbančių pajamų kuklumą. „Kirpėjai ir autoservisų meistrai iš individualios veiklos vidutiniškai prisiduria 3 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus, apdailininkai – daugiau kaip 4 tūkst. eurų. Net verslo konsultantai ir programuotojai pagal pažymą uždirba apie 10 tūkst. eurų per metus. Negi tai tokios didelės įplaukos, dėl kurių Seime laužysime ietis?“ – stebėjosi A.Bagdonas.
Liberalo įsitikinimu, bet kokie neatsargūs mokesčių sistemos pertvarkymai, ypač mokesčius didinant, gali lemti priešingą efektą, negu tikisi Vyriausybė – individualios veiklos vykdytojai dalį pajamų slėps šešėlyje arba pasitrauks vien į samdomą darbą.
„Seime jau svarstomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas slopintų gyventojų privačią iniciatyvą, verslumą, atsakomybę už save. Todėl sieksime jį visiškai išbraukti“, – sakė A.Bagdonas.
Finansų ministerijos duomenimis, visi 218 tūkst. pajamas pernai deklaravusių žmonių bendrai uždirbo 1,15 mlrd. eurų po atskaitytų sąnaudų – tai yra vidutiniškai 5,3 tūkst. eurų kiekvienas.
Daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
