Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, Seimo narys Algirdas Sysas ir Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Audrius Bitinas.
V.Augustinavičius aiškino, kad minėtą pataisą prezidentas siūlys Seimo rudens sesijoje.
„Tai būtų gyventojų teisė – pasinaudoti tokia galimybe ar ne. Tarptautinė praktika patvirtina, kad Lietuvos pensijų sistema, neturėdama galimybės, kuri leistų gyventojams išsiimti lėšas, atsilieka nuo kitų pažangių šalių praktikos, todėl stokoja patrauklumo ir teisingumo. Dėl to keista kartais girdėti neargumentuotą kritiką, kai gąsdinama, kad išėmus 25 proc. pensijų sistema sugriūtų. Tai – ne tiesa, nes tarptautinė praktika rodo priešingus rezultatus – paskata kaupti didėja“, – laidoje kalbėjo V.Augustinavičius.
Jis pridėjo: pensijų fondų valdytojams reikėtų daugiau galvoti apie paskatas gyventojams daugiau kaupti, o ne atsiriboti nuo kaupimo sistemos tobulinimo.
Prezidento patarėjas aiškino, kad siūloma leisti išsiimti būtent 25 proc. dėl to, kad panašiose pensijų kaupimo sistemose, jei jose numatomas dalinis išėmimas, minimas būtent šitas dydis.
Kad nekiltų ginčų ir nebūtų neteisingumo, Prezidentas siūlo leisti išsiimti 25 proc. neprisirišant prie priežasties. Tuo pačiu, anot V.Augustinavičiaus, gyventojus reikėtų edukuot, kad kuo vėliau išimami pinigai, tuo didesnė bus sukaupta suma, be to, sprendimas turi būti racionaliai pasvertas.
„Matome, kad 60 proc. naujai pakviestų pensijų fonduose kaupti gyventojų iš viso atsisako juose dalyvauti. Viena priežasčių – trūksta paskatų, supratimo ir prasmingumo šios sistemos matymo. Kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos patirtis, galimybė išsiimti dalį lėšų sudėtingu gyvenimo periodu dalį žmonių paskatintų kaupti fonduose“, – sakė prezidento patarėjas.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas T.Gudaitis apie siūlomą pataisą atsiliepė taip: „Mūsų ekspertiniu vertinimu pasiūlymas šiek tiek populistinis, suprantama – kitais metais net treji rinkimai. Norėtųsi emocijas padėti į šalį ir kalbėti argumentų kalba.
Prezidento patarėjas referuoja į Naująją Zelandiją. Joje yra galimybė išsiimti 25 proc., bet tik sulaukus 55 metų, pensijos laikotarpio pradžioje. Tokių pavyzdžių kaip Lenkija, Naujoji Zelandija, kurios pensijų reitinge traktuojamos kaip vidutiniokės, nemanau, kad vertėtų imti pavyzdžiais“.
Anot T.Gudaičo, sistemos tikslai ir patrauklumas turėtų eiti kartu. Jis sako: reikėtų sutarti, koks mūsų ilgalaikis tikslas – kiek norime, kad pensijos gautų tūkstantį eurų uždirbęs žmogus?
Europos praktika ir patirtis, pasak pašnekovo, sako, kad būtų gerai, jog jis gautų 700 eurų – 70 proc. atlyginimo.
„Apie 45 proc. žmogus turėtų gauti iš „Sodros“. Iš kur gauti likusią sumą? Dalį jis turėtų gauti iš antrosios pensijų pakopos – ar tai bus 40, ar per ilgą laiką – 70 eurų, ir turėtų atsirasti dar trečioji dalis, ko mes labai tikimės iš profesinių sąjungų, kad pagaliau atsiras ir Lietuvoje – pirmasis profesinis pensijų fondas, kad prisidėtų ir darbdavys“, – kalbėjo T.Gudaitis.
Profesinių sąjungų atstovė I.Ruginienė laikosi visai kitokios nuomonės. „Reikia konstatuoti, kad sistema nesugriūtų, jei žmogus turėtų galimybę ir su visais pinigais išeiti iš privataus pensijų kaupimo. Tokią galimybę turėjome 2014-aisiais, 2019-aisiais. Sistema nesugriuvo“, – komentavo ji.
O, reaguodama į Prezidentūros pataisas, I.Ruginienė teigė, kad „tokiu pigiu keliu buvo nuėjusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai pateikė pasiūlymą, kuris turėjo nuraminti visuomenę ir tuo pačiu atstovauti pensijų fondams. Jiems nelabai pavyko, nes visuomenė suprato, kad ne viskas čia gerai. Dabar ant to paties grėblio atsistojo Prezidentas.
Mums teikiama, kad visa tai daroma dėl žmonių, bet jie aiškiai ne vieną kartą pasakė, ko nori: turi būti panaikintas nesąžiningas automatinis įtraukimas, kiekvienas investuojantis žmogus turi teisę spręsti, ką daryti su investuojamais pinigais“.
Profsąjungų atstovė apibendrino: 25 proc. siūlymas – bandymas nesupykdyti pensijų fondų ir tuo pačiu numesti kaulą visuomenei.
V.Augustinavičius kalbėjo apie tai, kad šiandien didžioji dalis žmonių atsisako kaupti, todėl, kad įvedant mūsų pensijų sistemą buvo suformuota yda, esanti nepašalinta iki šiol: kaupimo periodu žmonės jaučiasi įkalinti ir negalintys pasinaudoti dalimi lėšų. Prezidento manymu, atsiradusi tokia galimybė būtų reikšmingas pakeitimas, o žmonėms atsirastų daugiau prasmės dalyvauti kaupime.
„Privatūs pensijų fondai nėra blogai, tačiau dėl jų turi pats žmogus apsispręsti savarankiškai, o ne sistema turi dirbti privatiems fondams ir stumti žmogų per prievartą“, – pridūrė I.Ruginienė.
Į laidos dalyvių komentarus sureagavo T.Gudaitis: „1,4 mln. dirbančiųjų kaupia privačiuose pensijų fonduose. Jie sukaupę arti 2 mlrd. eurų daugiau, nei buvo pervesta į šią sistemą – sistema generuoja grąžą. O gal kas norėtų nesumokėti ir „Sodrai“?
Atrodo, kad galima pinigus paimti tik iš pensijų fondų: indėliuose žmonės sukaupę keturis kartus daugiau, yra socialinis draudimas, mokame sveikatos draudimą. Atrodo, kad žmogų išgelbės tik santaupos iš pensijos. Kodėl neišsiimti iš pirmos pakopos?“
V.Augustinavičius atkirto, kad to negalima padaryti, nes sistema veikia einamuoju momentu: išėmę pinigus, juos paimsime iš dabartinių pensininkų.
I.Ruginienė piktinosi: „Nesąžininga lyginti valstybinę pensijų sistemą su privačiu verslu. Norite atimti teisę į sveikatą vardan to, kad privačiame versle išsaugotumėte pelną. Tai taip nesąžininga, kad neatlaiko jokios kritikos.
Žinau atvejus, kai privatūs pensijų fondai įtraukė žmones, kuriems iki pensijos liko 15 metų ar mažiau – akivaizdžiai juos apgavo“.
Ji pateikė pavyzdį. Žmogus pensijai fonduose kaupė daugiau nei 13 metų, jo atlyginimas – daugiau nei vidutinis, prikaupęs 9,7 tūkst. eurų staiga, I.Ruginienės žodžiais tariant, atsidūrė spąstuose: jam paskaičiuoja 37 eurų išmoka per mėnesį su išlyga, kad suma keisis ir netgi gali mažėti.
„Mes apie tokią gerovės valstybę ir orią pensiją kalbame?
Privalomo įsigyti anuiteto trūksta, vienkartinės išmokos paimti negali, nes suma viršija 5,4 tūkst. eurų. Privatus pensijų fondas nuslepia, kad žmogus ir už šitą sumą gali nusipirkti anuitetą – nebūtinai turi pririnkti 10,8 tūkst. eurų. Jam pasako, kad vienintelė išeitis – periodinės išmokos. Žmogaus įmokos buvo didesnės nei jo gaunamos išmokos“, – piktinosi profsąjungų atstovė.
Į tai T.Gudaitis atsakė, kad šiuo konkrečiu atveju žmogus kaupė ne visą gyvenimą, o trečdalį būtinojo stažo. Dirbamas 35 m. ir gaudamas vidutinį atlyginimą, pašnekovo skaičiavimu, užsidirbi 540 eurų pensiją. Per 13 metų minėtas žmogus užsidirbo 170 eurų „Sodros“ pensijos, iš pensijų fondų gauna 37 eurus arba 20 proc. priedėlį prie „Sodros“ pensijos.
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Seimo narys A.Sysas komentuodamas prezidento pataisas sakė, kad jose šiek tiek atsižvelgta į vykstančias diskusijas, bet tai, parlamentaro vertinimu, – ir rinkiminis žingsnis. „Ne paslaptis, kad prezidentas dalyvaus prezidento rinkimuose. O kas yra tie 25 proc.? Jei vidutiniškai sukaupta 6 tūkst. eurų, 25 proc. – 1,5 tūkst. eurų. Vieną dantį susitaisyti už tokią sumą galima“, – sakė A.Sysas.
Jo teigimu, paskutinės apklausos rodo: 9 iš 10 pasisako už tai, kad žmonės galėtų pasiimti pinigus iš fondų, nes nesulaukė tokio rezultato, kurio tikėjosi. „Prezidento siūlymas – tam tikras pataikavimas pensijų fondų valdytojams, o ne gyventojams, kurie turi kitokią nuomonę. Valdžia turėtų atstovauti daugumai, o ne lobistinių grupių interesams. O tai – akivaizdžiai lobistinis siūlymas“, – kritikavo parlamentaras.
A.Sysas akcentavo: antrosios pakopos tikslas – kad visi piliečiai prie pensijos gautų priedą.
„Dabar iš 1,4 mln. aktyviai dalyvauja daugiau kaip pusė, o 500 sausio duomenimis iš viso neįnešė nieko.
Pensijų fondai giriasi, kad jie uždirbo 2 mlrd. eurų, bet jei paskaičiuosime, kiek per 18 metų įnešė valstybė, tai tikriausiai ir bus tie 2 mlrd. eurų. Tikriausiai visa pelną valdytojai ir gauna.
Jei 225 mln. eurų kaip šiemet ne pervestume į antrąją pensijų pakopą, o mokėtume didesnį bazinį dydį, visos pensijos augtų sparčiau. Gal ir pasiektume 50 proc. buvusio darbo užmokesčio“, – svarstė A.Sysas.
Tačiau dabar, pašnekovo teigimu, vietoje to, kad visi gautų didesnes pensijas, tiems, kas gauna didesnius atlyginimus ir gali sau leisti dalyvauti šitame eskperimente, pinigus pervedame, o dalį žmonių paliekame prie suskilusos geldos, kurią visada reikės lopyti mokesčių mokėtojų pinigais.
„Man patiko Algirdo mintis, jog reformos tikslas buvo – kad kauptų visi, – sakė Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius A.Bitinas. –
Prezidentūros pasiūlymas, mano nuomone, nelabai pozityvus – jis diskriminacinis. Kažkas pasiima, o tas, kas nekaupia? Manau, čia turėtume ir konstitucinių problemų.
Kokia šio pasiūlymo prasmė? Jei turime sistemą, kuri skirta valdyti socialinę riziką, dabar sakome: gali pasiimti pinigus. Tai – sistemos marinimas. Juk ir dabar žmogus gali kreiptis į „Sodrą“ ir dėl nenumatytų aplinkybių prašyti nutraukti sutartį. Tokia galimybė yra, tik galbūt ją reikėtų tikslinti, apie ją garsiau kalbėti“.
Jis spėja, kad galėdami pasiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir pamatę, jog tai nėra itin didelė suma, gyventojai tuo liks nepatenkinti.
„Turėsime dar didesnes problemas. Jau nebekalbu apie tokias socialinės politikos vertybes kaip pasitikėjimas, teisėti lūkesčiai.
Šią sumelę leidžiama pasiimti vieną kartą gyvenime. Žmonės sulėks, pasiims po keliolika eurų, o po to stovės prie socialinės paramos durų.
Estai leido pasiimti visą sumą, atmetus pajamų mokestį. Tik 1 proc. žmonių pasiėmę pinigus investavo.
Bet šitos sistemos paskirtis – ne nusipirkti šaldytuvą, o kaupti pensijai.
Vietoj to, kad mes nusipirktume automobilį pasivažinėti, nusprendžiame, kad jis gali būti vietoj traktoriaus laukui aparti. Vadinkime tikrais vardais: turime sistemą, kuri skirta pensijai kaupti“, – komentavo A.Bitinas.
Jis įsitikinęs, kad prezidentūros pasiūlymai „bus nuversti“. Pirmiausia – dėl diskriminacijos kaupiančiųjų atžvilgiu.
I.Ruginienė, kalbėdama apie esamą pensijų sistemą, nevyniojo žodžių į vatą: „Man atrodo, kad valdžioje per daug žmonių, kurie sėdi verslininkų kišenėje ir pirmiausia atstovauja jų interesams, o tik po to žiūri, ko nori gyventojas.
Asmeniškai mane labai nervina, kad priviso įvairiausio plauko žmonių, kurie geriau žino, kaip ir kur išleisti mano asmeninius sunkiai uždirbtus pinigus. Kol pas mus bus tokia sistema, kad aš dirbdama negalėsiu spręsti, kur išleisti savo pinigus, tol nei socialinio teisingumo, nei gerovės valstybės nematysime.
Pirmoje vietoje – verslas ir uždirbamas pelnas. Tai – kaip finansinė piramidė: tikslas – kuo greičiau paimti tavo pinigus, nes man jų reikia čia ir dabar uždirbti pelną. Kas bus po 20–30 metų? Skėsčiosime rankomis – sistema nesuveikė?“
O A.Sysas atkreipė dėmesį, jog vis daugiau piliečių supranta, kokia, jo teigimu, pražūtinga yra sistema. „Jau 18 metų kalbu, kad sistema niekur nenuves. Dabar jau 80–90 proc. žmonių supranta, kad šita sistema negyva“, – komentavo Seimo narys.
