Alkoholį vartojančių asmenų daugėja
Pastebėta, kad 2016–2022 m. alkoholį vartojusių asmenų dalis, nors ir nestipriai, bet augo. Visgi bendras suvartotas kiekis po truputį traukėsi.
„Nuoseklus išgeriamo alkoholio kiekio mažėjimas stebimas tik nuolatos, reguliariai vartojančių asmenų pogrupyje“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.
Nuo 2016 iki 2022 metų, nors ir dažnai, bet ne per daug išgeriančių asmenų suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo trečdaliu. Proginių vartotojų pogrupyje jokios aiškios suvartojamo kiekio tendencijos įžvelgti negalima.
Atliktame tyrime vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per paskutinius 12 mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekius per paskutinę savaitę prieš apklausą. Taip pat išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.
Išaugo pilstuko vartojimas
Tačiau štai 2016–2022 metais alkoholio rinkoje vyko įvairių jėgų išprovokuotas persiskirstymas: alaus ir lengvo putojančio vyno rinkos traukėsi, jų vietą užėmė vynas bei spiritiniai gėrimai, augo alkoholinių kokteilių populiarumas. Nors, pažvelgus į sumokėtus akcizo mokesčius, akivaizdu, kad visų gėrimų, išskyrus alaus, 2022 m. apskritai buvo nupirkta mažiau.
„Pagrindinė priežastis, nulėmusi pardavimų smukimą, buvo bendro kainų lygio augimas ir realių gyventojų pajamų smukimas. Todėl gyventojai mažino lėšų dalį, skirtą ne pirmo būtinumo prekėms, įskaitant ir alkoholiui“, – teigė A.Bartkus.
Tačiau štai stipriai girtaujantys nuo alkoholizmo taip lengvai – tiesiog negalėdami įpirkti net pigiausio alkoholio parduotuvėje – nepasveiksta. Neužtenkant pinigų jie ima ieškoti, kur galėtų gauti pigesnių gėrimų ir taip atsisuka į naminę degtinę bei pilstuką. Taigi pastaruosius dvejus metus šių alkoholinių gėrimų vartojimas auga. 2022 m., palyginti su 2021 m., vartojamas kiekis išaugo net 3 kartus.
Kaip akcentavo A.Bartkus, problema ne tik tai, kad tokia nelegali prekyba niekaip neprisideda prie biudžeto, bet ir tai, kad niekas negali žinoti ir užtikrinti pilstuko kokybės.
„Sergantieji alkoholizmu, vartodami tokį neaiškų gaminį, gali stipriai pakenkti savo sveikatai.
Vidutinį ir didesnį atlyginimą uždirbančių asmenų akcizai ir dėl to didėjančios alkoholinių gėrimų kainos neveikia. Jie veikia tik žemas pajamas gaunančius asmenis, sergančius alkoholizmu. Jie ir taip vartodavo pačius pigiausius gaminius, kurie po akcizų didinimo tapo nebeįperkami. Šita žmonių grupė yra stumiama į paieškas pigesnio alkoholio ir patenka į nelegalios rinkos veikėjų rankas, kurie nei mokesčių moka, nei garantuoja bent minimalius kokybės standartus.
Prieš metus skelbta, kad ir kontrabandinio spirito kiekiai didėja, o būtent kontrabandinis spiritas yra naudojamas pilstukui gaminti.
Reikia sau užduoti klausimą: ar gerai, kad žemiausias pajamas gaunantys ir alkoholizmu sergantys asmenys yra pastūmėti į pilstuko pirkimą? Verčiau reikėtų klausti: ką būtų galima padaryti, kad tiems žmonėms padėtume?“ – „Žinių radijuje“ kalbėjo A.Bartkus.
Tarp girtuokliaujančių daugėja moterų
Jis pažymi, kad per pastaruosius septynerius metus nuo 6 iki 4 proc. sumažėjo dažnokai išgeriančių asmenų dalis ir nuo 44 iki 50 proc. išaugo progomis vartojančių asmenų dalis.
„Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad, nors dažnokai išgeriančių asmenų dalis bendrai tarp alkoholį vartojusių asmenų buvo mažėjanti, jos išgeriamas alkoholio kiekis nemažėjo.
Taip pat tiriamu laikotarpiu itin dažnai ir daug išgeriančių asmenų grupėje pastebimai išaugo ir moterų dalis. Iki 2020 m. moterys sudarė tik 1 iš 10 dažnokai išgėrinėjančių asmenų, o šiuo metu jau 2 iš 10 dažnokai išgėrinėjančių asmenų yra moteris“, – pastebi A.Bartkus.
Mažiau geria darbe
Namai vis dar išliko pagrindine vieta, kurioje vartojamas alkoholis, tačiau vis daugiau asmenų renkasi jį vartoti ir kavinėse, restoranuose, renginių ir koncertų metu. Tai, pasak A.Bartkaus, Lietuvą pamažu artima prie Vakarų Europos, kur didesnė alkoholio dalis suvartojama baruose ir restoranuose. O tokį žingsnį paskatino ir normalus gyvenimo ritmas, mat per pandemiją visos viešosios maitinimo įstaigos buvo uždarytos, susibūrimų taip pat nebuvo, tad visas laikas buvo leistas namuose, bet ribojimų neliks visi vėl sugrįžo į miestą.
Matoma ir džiugi tendencija – vis mažiau alkoholis vartojamas darbo vietose.
Ribojimai žmonių nebeveikia
Kaip pastebi A.Bartkus, vis mažėja gyventojų, valstybės vykdomą politiką alkoholio klausimais vertinančių teigiamai. Tačiau kartu mažėja ir vertinančių neigiamai, mat tiesiog auga niekaip to nevertinančių asmenų skaičius.
Apskritai tik maža visuomenės dalis mano, kad valdžios sprendimai pakeitė jų elgesį, bet net ir taip manančių gyventojų mažėja, skaičius krito nuo 16 proc. iki 6 proc. Taigi akivaizdu, kad priemonių poveikis su laiku tiesiog blėsta.
„Bet tai, kad žmonės tolsta nuo šitos temos, nėra blogai. Alkoholio vartojimo pikas buvo tikriausiai 2012 m., tada vieno asmens suvartojamas alkoholio kiekis buvo didžiausias, paskui palaipsniui mažėjo ir dugną pasiekė 2018–2019 m. Vėliau 2020–2021 m. kiekis šiek tiek augo ir 2022 m. vėl smuko.
Valdžia gali galvoti, kad tai jų nuopelnas, bet žmonės savarankiškai apsisprendžia mažiau vartoti. Taip pat mažiau vartoja dėl infliacijos, nes viskas brango, žmonės pradėjo taupyti, peržiūrėti savo vartojimo struktūrą ir išmetė alkoholį iš krepšelio kaip ne pirmojo būtinumo prekę. Realiosioms pajamoms mažėjant ir gyventojams bandant taupyti alkoholis visada būna numeris vienas prekė, kurios gyventojai atsisako“, – „Žinių radijuje“ įžvalgomis dalijosi A.Bartkus.
Jo nuomone, gyventojus labiau būtų paveikę palaipsniui įvesti ribojimai.
„O dabar vienu metu buvo atverstos visos kortos, visi koziriai – ir akcizai, ir amžiaus ribojimas, ir laiko ribojimas. Viskas buvo padaryta vienu metu. Verčiau reikėjo vienais metais įvesti vieną ribojančią priemonę, kitais metais – kitą, o ne iššaudyti visus sviedinius iš karto. Tada, manau, visuomenėje turėtume sveikesnį požiūrį į šitą dalyką, mažiau atsiribojimo, žmonės labiau į tai reaguotų“, – pasidalijo mintimis A.Bartkus.
Alkoholio vartojimo įpročių ir aplinkos tyrimas buvo atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu.
