Su tokia situacija, kai kavinėje į bendrą sąskaitą įskaičiuojamas papildomas klientų aptarnavimo mokestis, klaipėdietis Deividas (aut. past. – vardas ir pavardė redakcijai žinomi) susidūrė pirmą kartą.
„Poilsiaudami uostamiestyje nusprendėme užsukti į vieną kavinę netoli Klaipėdos, prie pat jūros. Tačiau likome nustebę, kai sulaukėme keliais eurais didesniais sąskaitos už valgį: padavėja mus įspėja ir, pasirodo, kad meniu nepamatėme įrašyto 5 proc. klientų aptarnavimo mokesčio nuo bendros sumos.
Už du patiekalus turėjome sumokėti 28,5 euro, o sumokėjome be kelių centų 30 eurų. Žinoma, suma nėra didelė, todėl dar kelis eurus palikome ir papildomai arbatpinigių“, – pasakojo vyras.
Kaip tikino jis, visada yra pratęs palikti bent kelis eurus arbatpinigių jį aptarnaujančiam padavėjui ar padavėjai, tačiau nėra tikras, kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje.
Mato naudą
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas ir „Amber Food“ tinklo savininkas Gediminas Balnis portalui lrytas.lt teigė, jog 5 proc. klientų aptarnavimo mokestis – tik atspirties taškas. Lietuvoje dažniau yra taikomas apie 10 proc. mokestis nuo bendros sumos.
Tačiau toks mokestis nėra įvedamas masiškai dėl to, kad Lietuvoje ir taip daug kas apmokestinama – net ir patys arbatpinigiai.
Kodėl kai kurie restoranai įveda tokią tvarką? Pasak pašnekovo, taip restoranai tiek Lietuvoje, tiek svetur daro dėl to, kad tai – neapmokestinama. „Valstybė supranta, kad tai yra vienas sudėtingiausių verslų pasaulyje, labai priklausantis nuo žmogiškųjų faktorių ir įvairiais būdais skatina – vienas būdas yra sumažintas pridėtinės vertės mokestis“, – kalbėjo jis.
Kitaip tariant, 15 proc. pajamų, kuriuos gauna restoranas, jį įmonė gali paskirstyti darbuotojams darbo užmokesčiui, darbuotojų skatinimo priemonėms, apmokymams – valstybei nuo to mokesčiai yra nemokami.
Tai yra vienas iš arbatpinigių palikimo būdų. Lietuvoje restoranai, kurie taiko aptarnavimo mokestį, tai brangiai atsieina įmonei. Jeigu ši suma panaudojama darbo užmokesčiui, tai sumokami visi su darbo santykiais sumokami mokesčiai, kurie, sudėjus su „Sodros“ mokesčiais, yra ir taip vieni didesnių Europoje.
Kaip teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, remiantis teorija, padavėjai ir padavėjos gautų daugiau arbatpinigių, jei klientai juos paliktų grynaisiais.
Pavyzdžiui, jei į įmonės sąskaitą įtraukti arbatpinigiai siekia 10 eurų, po visų mokesčių aptarnaujantis žmogus gautų vos 4–5 eurus.
Net jei ir bendroje sąskaitoje klientui jau yra paskaičiuotas aptarnavimo mokestis, anot G.Balnio, pats klientas sprendžia, ar nori ir gali palikti papildomų arbatpinigių. Žinoma, aptarnaujantysis personalas tam tikrai nesipriešintų, be to, reikėtų skatinti arbatpinigių kultūra, nes tai yra tiesioginis darbuotojų įvertinimas.
Gali nulydėti ir nemaloniais žvilgsniais
Nors Lietuvoje patys gyventojai renkasi, kiek palikti arbatpinigių, o gal „pabėgti“ jų taip ir nepalikus, kitose šalyse pasaulio šalyse jūsų gali taip lengvai ir nepaleisti.
Kaip lygino G.Balnis, Jungtinėse Amerikos Valstijose arbatpinigių kultūra ženkliai griežtesnė. „Jei paliktumėte vos 5 proc. arbatpinigių nuo bendros sumos ir bandytumėte išeiti, tai jus pasivytų ir klaustų: ką aš ne taip padariau?“ – davė pavyzdį „Amber Food“ savininkas.
Panaši situacija ir Vokietijoje ar Italijoje, kur tokie mokesčiai jokia naujiena, o nepalikti arbatpinigių gali būti kiek įžūlu.
Tarkime Italijoje, kaip davė pavyzdį G.Balnis, beveik nėra arbatpinigių, bet yra kitoks mokestis, vadinamas „coperto“ – stalo padengimo mokestis.
Ten stalo vanduo yra nemokamas, bet gali būti atvejų, kai vienam žmogui stalo padengimo mokestis siekia ir penkis eurus.
Toje pačioje Šveicarijoje restoranų klientams gali būti ne tik daugumoje vietų įrašyti aptarnavimo mokesčiai, bet ir išrašytos baudos už tai, kad nepasirodyta, kai buvo rezervuotas staliukas ar dėl to, kad nesuvalgytas visas maistas, kaip kad nutiko 2014 metais.
Vokietijoje taip pat dažnas atvejis, kad jau bendroje sąskaitoje yra įrašytas ir aptarnavimo mokestis, kuris vėliau atitenka darbuotojams.
Visame pasaulyje tampa vis lengviau palikti arbatpinigių aptarnavusiems darbuotojams. Pavyzdžiui, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse vis dažniau galima matyti QR kodus, kuriuos galima nuskanuoti telefone ir matyti ne tik patį meniu, bet ir palikti arbatpinigius.
Gali atsirasti ir daugiau mokesčių
Jungtinėje Karalystėje nenustebkite, jei už pasisėdėjimą restorane teks sumokėti daugiau, nei tikėjotės. Čia, nesvarbu, kur nueitumėte, beveik visur susidursite su tokiu mokesčiu, kuris gali svyruoti nuo 12 iki 15 proc.
Nors aptarnavimo mokesčiai nėra paplitę daugelyje Didžiosios Britanijos regionų, papildomas mokestis už vakarienę Londono restoranuose tampa vis labiau pažįstamas, rašo leidinys „Bloomberg“.
Tačiau kai kuriuose restoranuose jau taikomas ne tik klientų aptarnavimo mokestis, kuris gali siekti ir 15 proc., bet taip pat ir stalo padengimo mokestis. Pavyzdžiui, „Delaunay“ restorane taikomas 15 proc. klientų aptarnavimo mokestis, be to, kiekvienam svečiui pridedamas ir 2 svarų sterlingų (kiek daugiau nei 2 eurai) stalo padengimo mokestis.
Kitame Londone restorane „Ivy“ panaši taktika. Tiesa, nurodoma, kad 13,5 proc. siekiantis aptarnavimo mokestis nėra privalomas, tačiau papildomai reikia sumokėti 2 svarų sterlingų už paruošiamą stalą.
Visgi šalies Mokesčių ir muitų departamento teigimu, aptarnavimo mokesčio galima ir nemokėti, jei restorane ar kavinėje nurodoma, kad tai yra neprivaloma. Klientai gali paprašyti, kad toks mokestis būtų išbrauktas iš sąskaitos.
Jei tai yra privalomas mokestis, jis turi būti informuotas iš anksto, o klientai gali ginčyti tokius mokesčius, jei aptarnavimas buvo prastas.
Lietuvių pamėgtoje Lenkijoje taip pat priimtina aptarnaujančiam personalui palikti apie 10–15 proc. arbatpinigių grynaisiais ar kortele. Daugelyje restoranų įdiegtos sistemos, kuri leidžia palikti arbatpinigių ir kortele, rašoma leidinyje „wydarzenia.interia.pl“.
Taip pat galima tiesiog paprašyti, kad ši suma būtų įrašyta į sąskaitą.
Paslaugų mokestis vis labiau populiarėja. Restoranai jį ima ne tik aptarnaudami kelių asmenų stalus, bet dažnai ir už kiekvieną užsakymą. Paprastai, toks mokesčio dydis sudaro 10 proc. ar daugiau.
Arbatpinigių apmokestinimas ir VMI kontrolė Lietuvoje
Iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais, išskyrė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Pirmuoju atveju, arbatpinigiai apmokestinami kaip įprastas darbo užmokestis. Tai reiškia, kad gauti arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, o įmonė vėliau pinigus išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką
Antruoju atveju, apmokestinama kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos – arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kito asmens.
„Jei arbatpinigiai yra įskaičiuojami į sąskaitą arba jie yra įtraukiami į bendrovės apskaitą (dažniausiai šis būdas taikomas arbatpinigius paliekant elektroniniu būdu), tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis“, – toliau dėstė R.Virvilienė.
Primenama, kad šiuo metu darbo užmokestis su priedais bei priemokomis, taigi kartu su arbatpinigiais, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), apmokestinamas taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Taip pat nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos turi būti išskaičiuotos (sumokėtos) privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos.
„Grynaisiais pinigais arba įmonės darbuotojui pasinaudojus specialia mokėjimo įstaigos (tarpininko tarp įmonės darbuotojų ir klientų) įdiegta programėle, tiesiogiai iš klientų gaunami arbatpinigiai traktuojami kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą“, – rašoma komentare.
Tuo metu GPM sumokėjimo laikotarpis priklauso nuo būdo, kuriuo apmokestinami arbatpinigiai: jie gali arba būti įtraukiami į įmonės apskaitą ir išmokami kaip darbo užmokestis, arba gaunami tiesiai iš klientų.
Nors šioje srityje arbatpinigius gaunantys darbuotojams yra nemažai laisvės, iš jų tikimasi sąžiningumo.
„VMI siekia bendradarbiauti ir leisti mokesčių mokėtojams patiems pasitaisyti, o ne juos bausti, todėl pirmiausiai siekiama skatinti savanoriško mokesčių mokėjimą, teikiant pagalba mokesčių mokėtojams, siekiant, kad jie patys teisingai apskaičiuotų mokesčius, pirmenybė teikiama prevencinėms įvairioms priemonėms.
Atliekant kontrolės veiksmu VMI disponuoja dideliu kiekiu įvairių duomenų apie asmenų turtą ir pajamas. Rizikos analizės metu naudojami turimi ir iš trečiųjų šaltinių gaunami duomenys bei pačių mokesčių mokėtojų pateikta informacija (deklaracijos, registracijos duomenys), pajamų ir turto informacija. Tokiu būdu, taikant turimus rizikos analizės įrankius, nustatomi galimai rizikingi asmenys, nedeklaruojantys pajamų ir nemokantys mokesčių“, – teigiama komentare portalui lrytas.lt.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. VMI pastebi, kad verslas vis dažniau atranda sprendimus, kaip arbatpinigius palikti ne grynaisiais – taip prisidedama prie mokesčių mokėtojų skaidrumo, tinkamo ir paprastesnio mokesčių apskaitos užtikrinimo.
