Tai, demokratų nuomone, leistų vyresnio amžiaus darbuotojams drąsiau bandyti naujas veiklos sritis, nebijant prarasti lėšų, skirtų pragyvenimui. Bet kokiu atveju sąlyga ieškotis darbo, dalyvauti perkvalifikavimo kursuose būtų privaloma.
Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas parlamentinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai ketina pateikti Seimo rudens sesijoje.
„Socialinė politika turi paskatinti, įgalinti, o ne riboti. Lygiai kaip jau buvo su „vaiko pinigais“, mes turime toliau ieškoti silpniausių visuomenės grupių, pasiūlyti jiems universalesnę pagalbą bėdos atveju ir taip mažais, bet tvirtais žingsniais judėti link socialiai teisingos, sveikos ir kūrybingos visuomenės“, – Eltai sakė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Pasak jo, jau šių metų pavasarį Seimo Demokratų frakcijos nariai parengė rimtus pasiūlymus dėl vyresnių žmonių užimtumo politikos. „Tačiau Seimui jų nepateikėme, nes pamatėme Vyriausybės atstovų abejingumą arba net priešiškumą opozicijos idėjoms“, – sako T. Tomilinas.
Šiuo metu vyresni asmenys saugomi nuo pajamų netekimo kaip ir kiti bedarbiai, 9 mėnesius jie gauna socialinio draudimo nedarbo išmoką. Kai iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, nedarbo pašalpa gali būti pratęsta dar 2 mėnesiams iki 11 mėnesių.
„Ši priemonė turi kelis esminius trūkumus – paskutinius jos mokėjimo mėnesius išmoka sudaro labai nedidelę buvusių pajamų dalį ir, svarbiausia, žmogus iki pat išmokos gavimo paskutinės dienos negali ieškotis darbo, nes gavęs pirmą eurą pajamų netenka išmokos.
Skirtingai nuo jaunesnio žmogaus, kiekvienas papildomas nedarbo mėnuo vyresnio amžiaus darbuotojui reiškia dramatišką konkurencingumo praradimą: dėl streso gali sušlubuoti sveikata, prarandama kvalifikacija ir mažėja įgūdžiai, o grėsmė likti amžinu bedarbiu sparčiai auga.
Statistika rodo, kad vyresniems asmenims susirasti darbą trunka ilgiau: 29 procentai 30–49 m. asmenų darbo ieškojo ilgiau nei metus, o tarp 60 m. ir vyresnių asmenų – 52 procentai“, – sako T. Tomilinas.
Jo duomenimis, nuo 2019 metų pasirinkusių išankstinę pensiją padidėjo keturis kartus.
„Nereikia savęs apgaudinėti, jog žmonės ją pasirinko iš noro, labiau iš kitos išeities neturėjimo, kai darbo susirasti nepavyksta, bedarbio išmoka nutrūksta, o gyventi ir mokėti mokesčius iš kažko reikia“, – sako T. Tomilinas.
Jis akcentuoja būtinybę skatinti „sidabrinę ekonomiką“.
„Valdžia tarsi nemato „dramblio kambaryje“ ir pamiršta savo pačios pažadus dėl „sidabrinės ekonomikos“ skatinimo. Lietuvos mokslininkai akcentuoja, kad visuomenės senėjimas yra ne problema, o galimybė, tad būdas spręsti visuomenės senėjimo iššūkius yra būtent įtraukiant vyresnio amžiaus asmenys į darbo rinką ir socialinį gyvenimą bei išnaudojant jų potencialą“, – sako T. Tomilinas.
Anot jo, šių metų vasarą paskelbta „Kurk Lietuvai“ projekto atlikta analizė „Demografinis senėjimas ir vyresnio amžiaus asmenų iššūkiai darbo rinkoje“ parodo, kad išlikti darbo rinkoje vyresniems asmenims turėtų būti svarbu ne tik dėl finansinių motyvų, bet ir dėl psichologinių priežasčių.
Anot tyrimo autorių, pagrindinės problemos, neleidžiančios vyresniems asmenims ilgiau produktyviai dirbti yra sveikatos problemos, netinkamos darbo sąlygos, turimų ir darbui reikalingų kompetencijų neatitikimas, diskriminacija dėl amžiaus.
Seimo nario T. Tomilino vertinimu, tyrime pateikiama šokiruojanti statistika.
„Šiuo metu Lietuva yra viena iš šalių, kurios vyresni gyventojai iš darbo nori išeiti taip greitai, kaip tik gali. Vidutiniškai Europoje apie 46,6 proc. žmonių nori išeiti iš darbo iškart, kai tik turės tokią galimybę. Lietuvoje iš darbo kuo greičiau norėtų išeiti 67,4 proc. 50 metų ir vyresnių žmonių“,– pastebi parlamentaras.
