Dar nėra vėlu studentams ieškoti būsto, bet vasara jau eina į pabaigą, paskutinei minutei nereikėtų pasilikti, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ patikino pašnekovas. Tikėtina, kad kai visi studentai sužinos, kokiame mieste ir į kokią aukštąją mokyklą įstojo, pradės ieškodami būsto, tikėdamiesi, kad kiti jo dar neieškos.
„Išeina taip, kad įvyksta paklausos šuolis, prasideda lenktynės dėl geresnio varianto ar geresne kaina esančio varianto. Visada rekomenduotina, jei yra galimybė, pradėti žiūrėti iš anksto“, – kalbėjo A.Antanavičius.
Bet suprantama, kad esant neapibrėžtumui, ar įstosi, ar ne, negalima tam pasiruošti. Pirmakursiams tai dar sunkiau, tačiau ne pirmo kurso studentams yra paprasčiau – galima tiesiog pratęsti nuomos sutartį.
Kodėl reikia pradėti kuo anksčiau ieškoti būsto? „Įprastai vasarą nuomos kaina padidėja. Dabar mes irgi matome, kad nuomotojai, nepaisant to, kad pasiūla jau pakankamai normaliame lygmenyje, palyginti su praėjusiais metais; lūkesčiai nuomos kainai yra nuo 5 iki 10 proc. didesni. Tai reiškia, kad gegužę, birželio pradžioje kainos dar buvo šiek tiek mažesnės.
Liepą–rugpjūtį, vasaros ar studentų įkarštyje, paprastai kainos nuomos rinkoje būna pike“, – aiškino NT analitikas.
Tuo metu žemiausios būsto nuomos kainos nuomininkus kiekvienais metais pasitinka gruodžio–sausio mėnesiais. Taip gali būti dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Tuščio būsto laikyti nenori ar negali sau leisti tokios prabangos, todėl nusprendžia sumažinti kainas, daryti nuolaidas bei mažiau rinktis nuomininkus pagal tai, kurie patinka ir atrodo patikimesni.
Nors kiekvienais metais, pasak NT eksperto, svyravimai išlieka, tačiau nuomos rinkoje kainos nuosekliai auga.
Studentams, nepažįstantiems miesto, A.Antanavičius patarė rinktis vietas, esančias netoli mokslo įstaigų – pagrindinių mikrorajonų „magistralinių“ kelių. Taip pat svarbu ir patogus susisiekimas viešuoju transportu, jei neturima automobilio. Tiesa, su pastaruoju dėl stovėjimo aikštelių trūkumo didmiesčiuose bus sunkiau ir sunkiau.
Jei visgi matoma, kad būsto kainos studentams neįkandamos, alternatyva yra ir aukštųjų mokyklų bendrabučiai. Tačiau, jo teigimu, senesniuose didmiesčių mikrorajonuose dar įmanoma rasti butų su prieinamomis nuomos kainomis, o nuomotojai būtų pasiruošę priimti studentus.
„Bet kuriuo atveju, ar miegamajame rajone, ar senos statybos būste, greičiausiai, vieno kambario butas jau kainuos apie 300 eurų“, – kalbėdamas apie didžiuosius – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – miestus, teigė jis.
Tačiau yra alternatyva ieškoti didesnės kvadratūros butų ir nuomotis ne vienam, o keliems studentams. Vis tik net ir taip gyventi nėra labai pigu – infliacija daro savo.
Vilniuje yra dar viena galimybė – nuomotis bendrabučio kambarius, kur gyvenimas paremtas „co-living“ konceptu – tai reiškia, kad vienoje gyvena ir laiką bendrose erdvėse leidžia daugiau nuomininkų. Nors ten kainos gali siekti ir 400–500 eurų mėnesiui, tai aktualiau iš užsienio atvykusiems studentams, patikino televizijos laidos dalyvis.
Jis aiškino, kad vietiniams yra lengviau susikalbėti su nuomotojais, rasti kompromisą ar galiausiai paprašyti tėvų pagalbos. „Co-living“ gyvenimo principas gali būti aktualus ne tik studentams, bet ir atvykusiems į Lietuvą trumpam, neapibrėžtam laikui. Dažniausiai tokius variantus nuomoja įmonės: rizikos ir baimės, kurių turi paprasti nuomotojai, čia nėra aktualu.
Tačiau į nuomos kainą įeina ne tik gyvenamas būstas, bet ir erdvės, kur galima leisti laisvalaikį, bendrauti, pasidaryti kavos ar užkandžių – tai šiuolaikiška alternatyva. Anot NT eksperto, tokių projektų vis daugėja ir ši niša ne tik gyvybinga, bet dar ir auga.
Per pirmąjį 2023 metų pusmetį išaugo būsto nuomos pajamingumas. Vidutinė nuomojamų būstų segmentų pajamingumo reikšmė Vilniuje padidėjo nuo 5,2 iki 5,4 proc. Tipinis nuomos pajamingumas skirtinguose segmentuose pasikeitė nuo 4,1–6,5 proc. iki 4,6–6,9 proc.
