Tuo metu verslo struktūrų atstovai toliau kritikuoja pateiktus GPM pokyčius, esą mokesčiai didėtų daugeliui individualiai dirbančių asmenų. Ministerijos duomenimis, 90 proc. jų mokestinė našta padidėtų itin nežymiai.
BFK ketvirtadienį surengė GPM įstatymo pataisų, kuriomis siekiama per 3 metus suvienodinti individualiai ir pagal darbo santykius dirbančių asmenų pajamų apmokestinimą, klausymus. Pataisas rengusi Finansų ministerija siekia padaryti mokesčių sistemą sąžiningesne, mažinti pajamų nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Kaip komiteto posėdyje kalbėjo NSMOT socialinės politikos analitikė Rimgailė Baltutė, mokesčių reformoje pasiūlyti GPM pokyčiai mažintų skurdą ir pajamų nelygybę.
„Palaikome siūlymus, kurie yra susiję su darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimo artinimu, nes, mūsų vertinimu, tai atliepia teisingumo principą. Tai yra pajamų mokestis, todėl jis neturėtų priklausyti nuo gaunamų pajamų rūšies. Manome, kad tai svarbu, sumažins mokestinio arbitražo atvejus, prisidės prie nelygybės mažinimo“, – sakė R. Baltutė.
Savo ruožtu prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė nesuprantąs, kaip pajamų nelygybė galėtų mažėti, jei, anot jo, po reformos mokesčiai augtų uždirbantiems daugiau nei 1250 eurų.
„Mokesčių reformos pristatymuose parašyta, kad individualioje veikloje mokesčiai didės tiems, kurie uždirba nuo 1250 eurų „ant popieriaus“. Vis dėlto, lieka labai smarkiai neaišku, kaip tai sumažina pajamų nelygybę, nesigirdi nei vieno argumento, kodėl taip mažai uždirbantiems turėtų didėti mokesčių našta“, – BFK sakė V. Augustinavičius.
Šią savaitę 54 verslo asociacijos kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus su prašymu atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, mokesčiai didėtų ir vidutines mėnesines pajamas uždirbantiems savarankiška veikla užsiimantiems asmenims.
„Vidutinės pajamos per mėnesį iš individualios veiklos uždirbančių asmenų apmokestinimo našta padidės (...) nuo 15 iki 20 proc. Kalbame ne apie mistinę turtingųjų grupę, bet apie nemažą dalį asmenų, kurie vykdo individualią veiklą“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Lietuvos advokatūros pirmininkas Mindaugas Kukaitis antrino, kad reforma palies „visus iki vieno dirbančius individualiai“, kadangi nuo 30 proc. iki 20 proc. mažėtų leidžiamų atskaityti išlaidų dydis, atsirastų nedarbo draudimas, keistųsi „Sodros“ įmokų dydžiai.
Lietuvos buhalterių bei auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė bei Lietuvos kurjerių ir vairuotojų asociacijos valdybos narys Dalius Rudokas akcentavo, kad priėmus siūlomus pakeitimus kiltų rizika augti šešėliui.
„Pritarus didesniam gyventojų apmokestinimui atsiras didesnės paskatos vykdyti veiklą šešėlyje“, – pabrėžė D. Čibirienė.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigė, jog mokesčių reforma parlamentui pateikta ir pradėta svarstyti neįvertinus, kad Lietuvos ekonomika lėtėja, mažėja šalies eksporto rodikliai bei bendrasis vidaus produktas pagrindinėse eksporto rinkose.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė pastebėjo, kad reaguodamas į Finansų ministerijos pasiūlymus, verslas padėtį kiek dramatizuoja. Anot jos, uždirbantys mažiausiai ženklaus GPM didėjimo nepajus, be to, papildomos savarankiškai dirbančių asmenų grupės bus įtrauktos į nedarbo socialinio draudimo sistemą.
„Paskutiniai pakeitimai, kuriuos gavome pakoreguotoje pertvarkoje rodo, kad iš tikrųjų nereikia dramatizuoti visos situacijos, susijusios su individualia veikla, ir suprantu, kad verslas tą daro sąmoningai. Tikrai mažas pajamas gaunantys ženklių pokyčių nepajus. Sveikiname ką Socialinių reikalų ir darbo ministerija pasiūlė – papildomą socialinę garantiją, kuri šiek tiek sukels tam tikrus mokesčius, bet pagaliau individualios veiklos savininkai turės kažkokią grąžą“, – BFK nariams teigė I. Ruginienė.
Pasak I. Ruginienės, individualios veiklos verslo forma sukurta smulkiesiems verslininkams, tačiau pastaruoju metu stebima tendencija, jog daugėja darbuotojų, kurie iš darbo santykių pereina į individualią veiklą.
„Tas balansas, kuris turėjo būti tarp verslo ir darbo santykių, (...) šiandien, deja, nėra išlaikomas. Matome, kad darbo santykiai, deja, keičiami į individualią veiklą. Reiškia, šiandien darbuotojai yra visiškai neapsaugoti ir jie praranda ne tik saugumo jausmą, socialines garantijas, bet daug rimtesnius dalykus“, – dėstė I. Ruginienė.
Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė BFK posėdyje pažymėjo, jog įsigaliojus siūlomiems GPM tarifams, apie 90 proc. dirbančiųjų individualiai mokestinė našta padidėtų 0,06–1,9 proc. punkto. Anot jos, neigiamas GPM didinimo pasekmes pajustų apie 17,5 tūkst. dideles pajamas gaunančių dirbančiųjų individualiai, tuo tarpu maksimalų tarifą mokėtų 3,7 tūkst. asmenų, kurių metinės pajamos siekia apie 117 tūkst. eurų.
„Galite sakyti, kad tai yra itin daug, tačiau, mano nuomone, tai nėra ženklus pokytis. Tuo pačiu tie žmonės įgaus teisę į nedarbo draudimo išmoką, tai tik padidins socialinę apsaugą tiems žmonėms“, – BFK sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Finansų ministerijos parengtame GPM projekte siūloma peržiūrėti mokesčio tarifus ir keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas. GPM tarifą siūloma iki 2026 m. palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Bendrųjų metinių gyventojo pajamų ribą, nuo kurios taikomas papildomas 7 proc. mokesčio tarifas, norima kilstelėti nuo 120 iki 180 VDU, o papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti pajamas tarp 60 ir 120 VDU.
Dar siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms, įvesti investicinę sąskaitą su paprastesniu pajamų iš investavimo apmokestinimo režimu, taip pat siūloma apmokestinti 300 tūkst. eurų vertę viršijančias iš artimųjų gautas dovanas.
Pasak G. Skaistės, GPM pokyčių naudą, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo, pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekia VDU.
