„Kaip rodo ta pati apklausa, vis daugėja porų, kurios savo pajamas planuoja atskirai ir yra sutarę tik dėl tam tikrų išlaidų grupių, už kurias yra atsakingi. Jų dalis sudaro 37 proc. ir yra 4 proc. punktais didesnė nei 2017 m., kada gyventojams uždavėme tokį pat klausimą.
Tai yra labai natūralu – bręstant visuomenei ir gerėjant gyvenimo sąlygoms tampame vis savarankiškesni daugelyje sričių“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 12 proc. porų finansus planuoja atskirai, tačiau turi bendrų tikslų, kuriems taupo abu. Tuo metu 6 proc. sako pajamas ir išlaidas planuojantys visiškai atskirai.
Būtinybė daugiau kalbėtis
Vis dėlto, kaip pažymi J. Cvilikienė, norint išlaikyti ir atskirus biudžetus, ir bendrą šeimos ar poros finansinį stabilumą, iškyla poreikis dažniau aptarti finansus bei juos perskirstyti pagal besikeičiančias aplinkybes.
„Bendro biudžeto ar bendros sąskaitos šiuo atveju nereikėtų painioti su besąlygišku savo asmeninių pajamų patikėjimu antrajai pusei. Siekiant darnos nėra būtinas ir pinigų laikymas vienoje sąskaitoje.
Esminis momentas čia yra skaidrumas ir aiškumas, leidžiantis vengti finansinės neištikimybės bei suteikiantis pagrindą kurti pasitikėjimu grįstą santykį“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Pasak jos, net ir esant atskiroms sąskaitoms bei atskirai planuojant pajamas, žinoti vienas kito finansinę situaciją bei įsipareigojimus itin svarbu susituokusioms poroms, mat daugeliu atvejų tai – bendra atsakomybė netgi ir juridiškai.
Be to, kaip pažymi J. Cvilikienė, didžiąja dalimi individualiai tvarkant finansinius reikalus, šie procesai tampa vis mažiau matomi vaikams, jie turi mažiau galimybių mokytis apie biudžetą, jo paskirstymą ir kitas svarbias finansines pamokas iš tėvų pavyzdžio.
Tai, anot jos, suponuoja būtinybę papildomai apie pinigus kalbėtis ir su vaikais.
Rečiau priima vienašalius sprendimus
Tiesa, kaip atskleidžia tyrimas, šįmet, palyginti su 2017 m., mažiau gyventojų nurodo, kad sprendimus dėl išlaidų poroje visiškai vienašališkai priima jie arba antrosios jų pusės.
Tik 6 proc. respondentų teigia, kad sprendimus, kaip išleisti turimus pinigus kasdieniams poreikiams, priima jie vieni arba jų antroji pusė. Prieš penketą metų taip teigiančių respondentų buvo 14 proc.
Dar mažiau porų (4 proc.), tyrimo duomenimis, vienašališkai priima sprendimus dėl didesnių pirkinių, tokių kaip automobilis ar būstas. 2017 m. nurodžiusių, kad sprendimus dėl stambių pirkinių priima vienas asmuo iš poros buvo 10 proc.
„Nors vienašaliai sprendimai dėl pirkinių ir iki šiol buvo labiau išimtis nei taisyklė, pastarojo meto ekonomikos iššūkiai paskatino gyventojus dar atidžiau planuoti savo finansus ir dažniau tartis poroje priimant finansinius sprendimus“, – kalba J. Cvilikienė.
Tačiau šiek tiek padaugėjo sakančių, jog vienas iš poros sprendžia dėl laisvų lėšų taupymo ar investavimo. Šįmet taip teigia 12 proc. respondentų, o 2017 m. jų dalis sudarė 9 proc.
Tai, kad mažumėlę daugiau respondentų ėmėsi lyderiaujančio vaidmens taupymo bei investavimo klausimu, pasak ekspertės, dabartinėmis aplinkybėmis yra natūralu.
Jos manymu, skirtingos poros pusės neretai turi ir kiek skirtingus finansų valdymo įpročius, tad ekonomikos aplinkybių diktuojamas poreikis pinigus leisti kiek taupiau, kaupti finansinį rezervą pirmiausia tapo prioritetu tų asmenų poroje, kurių taupymo įgūdžiai yra labiau išvystyti.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. sausio mėn. pabaigoje-vasario mėn. pradžioje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1015 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
