Pasak Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus.
Anot tyrimo duomenų, visos gyventojų grupės pasisako už galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus. Tokią idėją palaiko ir respondentai, kurių šeimos pajamos mažiausios ir siekia iki 1 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat pensininkai, bedarbiai, valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys. Pasak apklausos, net 93 proc. priešpensinio amžiaus asmenų pritaria idėjai leisti gyventojams atsisakyti pensijos kaupimo. Tik 4 proc. 50–64 metų apklaustųjų vertino tokį siūlymą neigiamai.
Trečiadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, jog tokie apklausos duomenys parodo poreikį koreguoti sistemą, užtikrinti daugiau galimybių pasitraukti iš jos. Ji tikino, kad Seimas apie pensijų kaupimo sistemą būtinai turėtų vėl diskutuoti per rudens sesiją.
Lrytas.lt kalbinti skirtingų frakcijų Seimo nariai jai antrina: pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje būtini, visgi nuomonės dėl pakeitimų masto skiriasi. Vieni siūlo leisti leisti nustoti kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose visiems, kas nori ir kada nori, o kiti pabrėžia: užteks ir kosmetinių pakeitimų, o sistema iš esmės gera.
A.Sysas: tai yra apgaulės sistema
Socialdemokratas Algirdas Sysas žodžių į vatą nevyniojo: pasak jo, dabartinė pensijų kaupimo sistema – gryna apgavystė.
„Aš 20 metų aiškinu, kad tai yra apgaulės sistema, kad ši sistema tikrai nepadaro visų laimingesnių. Taip, daliai žmonių prisideda prie pensijos, bet aš abiem rankom už tai, kad reikia grįžti prie šio klausimo per rudens sesiją. Jei devyni iš dešimties sako, kad jie norėtų išeiti tada, kada nori, tai aš tam pritariu.
Juo labiau kad nepasiektas pagrindinis tikslas, kad visi išeinantys į pensiją gautų papildomą apčiuopiamą sumą, o ne tokią juokingą, kokią gauna šiandien. Ji sudaro mažiau kaip 5 proc. gaunamos pensijos. Tai – tikrai ne pagalvė ar gelbėjimo ratas, kuris žmonėms padaro gyvenimą geresnį“, – šnekėjo A.Sysas.
Seimo nario teigimu, gyventojų apklausoje išsakyta nuomonė rodo, kad žmonės pagaliau ima suvokti, jog dideles pensijas žadėjusi valdžia žodžio netesės.
„Žmonės pradeda mąstyti. Kiek galima tikėti neįgyvendinamais pažadais? Patys žmonės turi apsispręsti. Kažkas nugriebia grietinėlę, o žmonėms lieka tik pasukos. Taip neturėtų būti. Tiek metų veikiančios sistemos parodė – tikslas nepasiektas. Ir nebus pasiektas. Tai kam apgaudinėti save ir žmones, kad ši sistema gera? Fokusas nepavyko, uždarome fokuso gamyklą“, – rėžė A.Sysas.
Jis pridūrė: valdantieji turėtų dirbti žmonėms. Dabar taip nėra.
„Jei devyni iš dešimties žmonių sako, kad sistema kvaila, nieko neduodanti, kad tai yra apgaulė, kodėl valdantieji siūlo pakentėti dar dešimt metų? Tikėkime žmonėmis, kurie savo kailiu pamatė, kad 20 eurų prie pensijos tikrai nedaro didelių pakeitimų gyvenime“, – sakė Seimo narys.
„Agituodami valdantieji sakė: jūs iš „Sodros“ gausite juodos duonos, o sviesto ir ikrų uždės antroji pensijų pakopa. Bet žmonės šioje sistemoje dalyvavo aštuoniolika metų ir pamatė, kad nei ikrų, nei sviesto niekas neuždeda, o tik trupinius. Baigėsi kantrybė ir žmonės pasiekė sąmoningumo lygį, jie suvokia, kad gavo ne tai, kas buvo prižadėta“, – pridūrė A.Sysas.
Jis priminė, kad su kolegomis socialdemokratais jau ne kartą siūlė leisti žmonėms pasitraukti iš kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose. Paskutinis jo pasiūlymas buvo dar radikalesnis – esą valstybė neturėtų kaupiantiesiems mokėti skatinamųjų įmokų iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Tarp tų pinigų yra ir mažas pajamas gaunančiųjų pinigai, ir tų, kurie kaupime nedalyvauja, ir tų, kurių pensijos ateityje bus mažos – jų pinigus mes skiriame turtingiau gyvenantiems ir didesnes pensijas gaunantiems asmenims. Labai gaila, kad pasiūlymas buvo atmestas“, – teigė A.Sysas.
Kaip aiškino Seimo narys, daugelis kitų Europos šalių jau seniai atsisakė tokios sistemos.
„Pribrendo reikalas tam, ką padarė kitos europinės šalys, kurios buvo pakibusios ant to paties kabliuko – dabar jos reorganizavo šias sistemas, kad jos būtų paremtos savanorišku principu.
Akivaizdu, kad mes – paskutiniai pagonys ir paskutiniai atsisveikinsime su antrąja pensijų pakopa. Mes paprasčiausiai nenorime stebėti, ką daro kaimynai, nesimokome iš jų klaidų – mes norime daryti savo klaidas“, – dėstė socialdemokratas.
Jis turėjo kritikos liberalų pozicijai – anot A.Syso, liberalams per daug rūpi kapitalistai, įkūrę privačius pensijų kaupimo fondus, ir per mažai rūpi gyventojai.
„Liberalų pozicija tipinė – kad turtingi kolegos bankrutuos. Tas kalbas girdžiu jau daug metų, tiek, kiek ši sistema egzistuoja.
Apgaudinėjame žmonės, visokiais būdais klesti privatus verslas, kuris už nieką neatsako. Kad ir ką jis padarys, bus kalta valstybė, kad neprižiūrėjo, kad nepadarė, jog pensija būtų labai didelė. Valstybė neturėtų užsiimti privačių fondų agitacija“, – pabrėžė pašnekovas.
S.Skvernelis: geriau turėti tuos 20 eurų nei neturėti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Sauliaus Skvernelis įsitikinęs: diskusijų dėl pensijų sistemos pakeitimų Seime rudenį tikrai bus.
„Pokyčiai tikrai reikalingi, bet antroji pensijų pakopa turi išlikti kaip papildomas kaupimas. Galime diskutuoti dėl anuitetų atsiėmimo, dėl sumos, kurią galima atsiimti sulaukus pensinio amžiaus ir dėl kitų niuansų“, – vardijo S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad galimai bus svarstoma ir apie tai, ar reikėtų leisti žmonėms pasitraukti iš kaupimo.
„Pasitraukimai iš pensijų pakopos galėtų būti galimi. Tie, kas nori kaupti, turi turėti galimybę, o tiems, kas nenori, galėtų būti pasiūlyta alternatyva – ar visiškas išėjimas, ar išėjimas ir tam tikros sukauptos sumos palikimas. Čia diskusijų klausimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi jis pabrėžė palaikantis kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose, netgi jei atėjus pensijai gaunamos papildomos išmokos ne tokios ir didelės.
„Vis tiek geriau turėti tuos 20 eurų nei neturėti“, – trumpai tarė S.Skvernelis.
Politiko teigimu, lietuviai dabartine sistema nepasitiki veltui – baimės ateina iš supratimo bei finansinio raštingumo trūkumo.
„Nemažai žmonių nepasitiki tuo, kas susiję su valdžios sprendimais. Žmonės turi natūralią baimę, kad čia nieko nebus, bet kai sulaukia pensijos, o ta pensija labai maža, tada ieško, kaip valstybė galėtų padėti. Ne visi žmonės supranta. „Sodros“ pensija – pagrindinė, bet tikrai nepakankama, nėra ką kalbėti apie orią senatvę“ – komentavo S.Skvernelis.
J.Varkalys: reikėtų svarstyti apie galimybę leisti pasitraukti
Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys irgi tikino: rudenį reikės svarstyti apie pensijų kaupimo sistemos pokyčius, visgi visiems gyventojams leisti pasitraukti jis nesiūlytų.
„Pensijos pinigai yra pensijai, o ne kokiems nors kitokiems dalykams įsigyti, kad bet kada sugalvojęs galėtum išsiimti visus pinigus. Bet būna atvejų, kada žmogų tikrai ištinka bėda, reikia pinigų gydymui, vaistams. Ta suma, kurią dabar leidžiama išsiimti vienu kartu, yra per maža. Reikėtų padidinti tą sumą“, – pabrėžė J.Varkalys.
Liberalas pasitraukti leistų tik tiems, kurie į kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose buvo įtraukti be savo žinios, neapsižiūrėję.
„Tikrai nereikėtų daryti visiško kaupimo atsisakymo, bet tiems, kurie į kaupimą buvo įtraukti per neapsižiūrėjimą, galbūt reikėtų leisti pasitraukti. Tiems, kurie susidūrė su nauja aplinka, neįsivertino, būtų galima leisti pasitraukti“, – svarstė J.Varkalys.
Visgi jis pabrėžė manantis, kad apskritai dabartinė sistema – gera, žmonės turėtų papildomai kaupti.
„Sodra“ gyvena iš tų, kurie dirba, o dirbančiųjų vis mažėja. Be abejo, reikia rūpintis patiems. Žmonės, kurie kaupia pinigėlius stiklainyje, vis tiek neiškenčia, išleidžia tuos pinigus ir senatvei nebelieka. Todėl manau, kad tai gera priemonė, tik kai kuriuos dalykus reikėtų koreguoti“, – komentavo pašnekovas.
J.Varkalio įsitikinimu, gyventojai taip neigiamai į pensijų kaupimo sistemą žiūri dėl įvykių per pandemiją – tuomet buvo smarkiai kritusios akcijos.
„Pensijų fondai neuždirbo pinigų arba dirbo į minusą. Bet tai buvo gal dvejų trejų metų langelis. Dabar pensijų fondai uždirba dividendus iš tam tikrų investicijų“, – pabrėžė pašnekovas.
Vis dėlto J.Varkalys pridūrė: kitų metų rudenį vyks ir Seimo rinkimai, tad galimai gyventojai gali tikėtis ir didesnių pokyčių sistemoje.
„Politikai visada galvoja, kaip pritraukti daugiau rinkėjų ir pataikaudami gali padaryti visokių nuolaidų, bet manau, kad esmė turi išlikti. Ką gali žinoti, ką valdančioji dauguma nuspręs ir ką pateiks Vyriausybė“, – svarstė jis.
J.Razma: ne visada turime galimybę padaryti viską, ko žmonės nori
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma irgi pripažino, kad Pensijų kaupimo sistema tobulintina.
„Manau, kad neišvengiamai rudenį prie jos grįšime. Vyriausybė yra pasižadėjusi pateikti projektą tuo klausimu, manau, kad tai ir taps pagrindu diskusijoms“, – teigė politikas.
Visgi J.Razma įsitikinęs: verta keisti tik tam tikras sistemos smulkmenas, o visiškas kaupimo sistemos atsisakymas būtų per drastiškas žingsnis.
„Žmonėms iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu galimybė atsiimti visą sukauptą sumą, nepriklausomai nuo jos dydžio, bet kada pasitraukti. Tačiau jei pradėsime siūlyti tokius radikalius dalykus, tai iš esmės tą antrąją pakopos dalį panaikinsime. Dėl to aš pasisakau už ne tokius radikalius sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į tam tikras aplinkybes. Noriu įsivaizduoti, kad jei bus pakeitimai, jie bus minimalūs, ne itin reikšmingi. Tikiuosi, kad nuoširdžiai padiskutuosime“, – kalbėjo J.Razma.
Jo manymu, sistemoje keistini yra vos du dalykai.
„Daug nepatenkintų yra tarp tų, kurie pakliuvo į privalomo kaupimo spąstus, kuriems pasitraukimas ribotas ir kurie nėra arti pensijos gavimo, bet turi mokėti įmokas be galimybės pasitraukti. Manau, kad būtent ši vieta yra labiausiai diskutuotina – pagal tam tikrą logiką reikėtų numatyti daugiau galimybių pasitraukti. Galbūt svarstytinas dalykas ir ta sumos riba, kurią žmogus, pasibaigus kaupimui, gali pasiimti iškart“, – dėstė J.Razma.
Pasak pašnekovo, apklausoje išsakytas gyventojų nepasitenkinimas paremtas subjektyviu mąstymu, žmonėms esą trūksta žinių.
„Buvo akcijų verčių kritimai ir žmonės pamatė, kad nėra prieaugio. Be to, trūksta aiškinimo apie antrosios pakopos prasmingumą. Tai, matyt, ir lemia, kad žmonių nusiteikimas yra negatyvus. Reikia daugiau aiškinimo. Nors žmonių nuomonė yra svarbus faktorius, bet ne visada turime galimybę padaryti viską, ko žmonės nori“, – teigė Seimo narys.
Nors yra teigiančių, kad valdantieji per daug mąsto už patį žmogų ir neleidžia jam galvoti pačiam, J.Razma taip nemano. Anot jo, jei būtų leista žmonėms patiems rinktis, kiltų problemų.
„Tiek pagrindinė pensijos sistema, tiek ši yra grįsta tam tikrais prievartiniais sprendimais, vertinant, kad daliai žmonių gali nepakakti sąmoningumo patiems viską išsispręsti dėl senatvės pensijos. Valstybė pasiūlo tam tikrą sistemą, kuri grįsta solidarumu, nes valstybės prisidėjimas yra vienodas, nepriklausomai nuo žmogaus įmokos dalies.
Valstybė padeda užtikrinti, kad žmogus turėtų orią senatvę. Man atrodo, kad ta sistema, kuri dabar yra, turi savo logiką ir viskas yra tvarkoje – viską palikus paties žmogaus sprendimams, turėtume labai sunkių socialinių situacijų, nes tikrai ne visi sąmoningai apsispręstų kaupti reikiamus dydžius“, – aiškino J.Razma.
