„Gera žinia yra ta, kad didėjant absoliutaus skurdo ribai 32,6 proc., absoliutaus skurdo lygis mažėjo“, – sakė ji.
Agentūros atstovės teigimu, tikėtina, kad 2023 m. daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyvena absoliučiame skurde, kai 2022 m. absoliučiame skurde gyveno daugiau nei 106 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų.
„Absoliutaus skurdo riba 2023 m. yra 354 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 743 eurai šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų.
Palyginimui, 2022 m. absoliutaus skurdo riba buvo 267 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 561 euras keturių asmenų šeimai“, – duomenis pateikė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Skurdo rizika
Kalbant apie skurdo riziką, agentūros duomenimis, tikėtina, kad 2023 m. joje gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas.
„T. y. 568 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų. 2022 m. skurdo rizikoje gyveno daugiau nei 586 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų.
Skurdo rizikos lygis 2023 m. šalyje yra 19,9 proc. Palyginti su 2022 m. mažėja 1 proc. punktu“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Įvertinta skurdo rizikos riba 2023 m. yra 566 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 eurai šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. 2022 m. šie dydžiai siekė atitinkamai 510 ir 1071 euras.
I. Masiulaitytė-Šukevič pastebėjo, kad didžiausias skurdo rizikos lygis yra 66 m. ir vyresnių asmenų grupėje. 2023 m. jis sudarė 36,5 proc. ir palyginti su 2022 m. sumažėjo 3 proc. punktais.
„Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis 2023 m. sudaro 17 proc., palyginti prieš metus buvo 17,8 proc. Mažiausia skurdo rizika yra darbingo amžiaus žmonių grupėje (2023 m. – 14,9 proc.)“ – sakė ji.
Pensijos vis dar per mažos
Valstybės duomenų agentūros atstovė pastebėjo, kad nors vidutinė senatvės pensija didėjo daugiau nei 14 proc. (iki 473,6 euro), ji vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą.
„Vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją, ir neturintys kitų pajamų atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Lyginant su 2022 m., vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos (išmokų vaikui) augimas.
„Pajamų tyrimo laikotarpiu, išmoka vaikui padidėjo 12,5 proc. T. y. daugiau už vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio augimą (11,9 proc.) ir turėjo įtakos skurdo rizikos mažėjimui“, – sakė ji.
Skurdo rodikliai yra rengiami naudojant Valstybės duomenų agentūros atliekamo pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenis. Taip pat yra skaičiuojami rodiklio įverčiai, remiantis to paties tyrimo duomenimis ir naujesniais administraciniais „Sodros“, Valstybės mokesčių inspekcijos bei Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis apie gyventojų pajamas.
Šiuo metu turima naujausia eksperimentinė statistika yra parengta naudojant 2022 m. atlikto statistinio tyrimo duomenis, naudojant duomenis apie pajamas, gautas 2021 m. bei informaciją apie pajamas už 2022 m. iš administracinių šaltinių.
M. Navickienė: nepaisant absoliučiame skurde gyvenančių sumažėjimo, valstybė turi toliau padėti sunkiai besiverčiantiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, nors absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo 5 kartus, valstybė privalo ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais šalies gyventojais.
„2018 metais buvo pradėti skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodikliai. Vertinant 2017 m. gyventojų pajamas, net 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. O štai vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo net 5 kartus“, – sako ministrė.
„Skirtumas labai didelis. Tačiau turime ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais mūsų šalies gyventojais ne tik išmokomis, tačiau ir taikliomis socialinėmis paslaugomis, užimtumu“, – pabrėžia M. Navickienė.
Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika rodo, kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų siekti apie 19,9 proc., o tai yra 1 proc. punktu mažiau nei ankstesniais metais.
Absoliutaus skurdo riba (kitaip – minimalių vartojimo poreikių dydis), lyginant praėjusius ir šiuos metus, augo sparčiai – beveik 33 proc. dėl itin didelės infliacijos. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo po 2–3 proc.
Nepaisant ypač spartaus absoliutaus skurdo ribos augimo, stebimas absoliutaus skurdo lygio mažėjimas, Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), taikytos infliacijos pasekmių švelninimo pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priemonės – išmokų ir pensijų didinimas – padėjo suvaldyti, stabilizuoti situaciją bei sumažinti absoliutų skurdą.
Pasak ministrės M. Navickienės, statistikos duomenys ir reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad vienkartinės išmokos skurdo rodiklių negerina. Sunkiau besiverčiantys, vieniši, turintys negalią ar kitokių sunkumų žmonės pajunta valstybės pagalbą ir tuo pačiu gyvenimo kokybę tik gaudami nuoseklias, tikslingas išmokas, pensijas ir kitą finansinę pagalbą.
Skurdas tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opia problema.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc.
Skursta apie 17 proc. vaikų. Jei ši eksperimentinė statistika (prognozės) pasitvirtins, kai bus skelbiami faktiniai skurdo rodikliai apie 2022 metų gyventojų pajamas – tai bus pats žemiausias vaikų skurdo rizikos lygis, fiksuotas nuo 2005 metų.
