Pasak V.Janulevičiaus, gyventojų lūkesčius koreguos ir nestojanti Europos Centrinio banko (ECB) palūkanų didinimo politika.
„Paprastai kalbant, rudeniop Vilniaus šukutės ir mimozos, apie kurias ironiškai rašė kai kurie ekonomistai, gali iškristi iš vilniečių prioritetų sąrašų. Kaip ir kai kurie kiti širdį džiuginantys, bet ekonomikos aukštyn netraukiantys trendai“, – pirmadienį feisbuke skelbė V.Janulevičius.
Pasak jo, gerų naujienų neatnešė ir praėjusi savaitė.
„Lietuvos pramonės situacija lieka sudėtinga. Ir nors įmonės kiek galėdamos saugo darbuotojus, tendencijos euro zonoje lieka prastos, tad ir lūkesčiai nedžiugina. Ir toliau matyti, kad labiausiai per metus smuko medienos gamybos, baldų ir chemijos produktų gamyba. Geriausiai kol kas laikėsi elektros įrangos, transporto priemonių ir jų dalių, optikos gamybininkai. Bet tuo metu, kai medienos ir baldų gamyboje matyti lėtėjimo stabilizavimosi ženklų, pasirodė lėtėjimo požymiai inžinerinės pramonės sektoriuose: elektronikos ir transporto priemonių gamybos augimo tempas mažėja“, – aiškino LPK prezidentas.
Dėl sumažėjusių energetikos kainų atskiruose energijai imliuose sektoriuose gerėja gamybos rodikliai ir dalis įmonių atnaujina gamybą, bet mažėjanti trąšų gamyba toliau tempia žemyn Lietuvos pramonės atsigavimo rodiklius.
„Tuo metu euro zonos rinkose gerų naujienų mažoka. Europos Komisijos (EK) atliekamos euro zonos pramonės įmonių apklausos rodo, kad kol kas euro zonos pramonės lūkesčiai blogėja visais parametrais. Europos Sąjungos (ES) ekonomika traukiasi faktiškai visuose sektoriuose.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia nematantis kontraktinės gamybos iš euro zonos valstybių šuolio Lietuvos pramonėje. Teigiamas veiksnys Lietuvos pramonei, pasak jo, gali būti nebent sparčiai atsigaunantys euro zonos vartotojų lūkesčiai (remiantis EK apklausomis). Jei jie ir toliau gerės, po 3–4 mėnesių galime sulaukti teigiamo euro zonos vartojimo siurprizo. Tačiau yra kitų rizikų, kurias reikia stebėti, – tai pramonės produkcijos kainų dinamika euro zonoje“, – rašė V.Janulevičius.
Jei Lietuvos gamintojai sulauks spaudimo iš Vakarų mažinti gamybos kainas, tai bus sunki užduotis, turint omenyje spartų darbo užmokesčio augimą pramonės sektoriuje, aiškino LPK prezidentas.
„Prastos tendencijos Lietuvos pramonės sektoriuje pamažu vis labiau veikia ir darbo rinką. Pastaroji birželį buvo kiek pasyvesnė nei gegužę, ir gamybos sektoriuje situacija akivaizdžiai darosi sudėtingesnė. Kaip patvirtina Užimtumo tarnyba, gamybos įmonėse auga darbuotojų atleidimų skaičius: pirmąjį pusmetį gauta 20 pranešimų apie planuojamus atleidimus, o prieš metus jų buvo dvylika. Taip, skaičius nėra didelis, bet darbuotojų samda yra sumažėjusi iki minimumo“, – pabrėžė jis.
Anot jo, laisvų darbo vietų skaičius linkęs mažėti, jokio didėjimo nepastebima.
„Ir nors gamybos įmonės siekia maksimaliai išsaugoti esamas darbo vietas, darbuotojų masiškai neatleidžia, bet mažina pamainų skaičių“, – pridūrė V.Janulevičius.
2023 metų birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,3 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 0,3 proc.).
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 47,8 proc. (nepašalinus – 52,3 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 35,1 proc. (nepašalinus – 0,3 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 14,6 proc. (nepašalinus – 14,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 7,7 proc. (nepašalinus – 14,9 proc.), maisto produktų gamybos produkcija – 0,9 proc. (nepašalinus – 0,8 proc.).
