Jeigu tikėtume šią savaitę paskelbtomis politikų turto deklaracijomis, Vidaus reikalų ministerijai vadovaujanti konservatorė Agnė Bilotaitė yra mažiausiai turto sukaupusi Vyriausybės narė.
Visas ministrės pernai deklaruotas turtas ir pajamos siekia tiktai kiek daugiau nei 37 tūkst. eurų.
Tokią pat pinigų sumą A.Bilotaitė deklaravo ir eidama į Seimą 2020 metais.
Ministrės deklaracijoje nematyti ir jokio įsigyto ar paveldėto nekilnojamojo turto, nors du vaikus auginanti A.Bilotaitė gatvėje tikriausiai negyvena.
Politikė nurodo esanti susižadėjusi su Gintu Petrumi, bet šio verslininko turtas viešai neskelbiamas. O jis įspūdingas – 17 mln. eurų turtą valdantis vyriškis patenka į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Žurnalas „IQ“ šiame sąraše jam pernai skyrė 321 vietą.
Pilkojoje zonoje, kurios nemato rinkėjų akis, yra atsidūrę ir daugiau viešų asmenų. Politikai net juokauja, jog Seimo nariai galbūt neskuba įteisinti partnerystės ir todėl, kad nereikėtų rodyti partnerių turtų.
Kaip rodo konservatorių lyderio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavyzdys, kartais tas turtas būna daug įspūdingesnis už sutuoktinio. Į turtingiausių Lietuvos politikų viršūnę jis šovė tik daugiau kaip 18 mln. eurų turtą deklaravusios Austėjos Landsbergienės dėka.
Gyvenimas gerėjo
Paties G.Landsbergio deklaracija – gana kukli. Jis deklaravo pernai turėjęs beveik 396 tūkst. eurų vertinamą turtą. Tiesa, net ir tai ministrui užtikrino antrąją poziciją tarp Vyriausybės narių.
Pirmas turtingiausių Vyriausybės narių sąraše ir toliau išlieka energetikos ministras Dainius Kreivys, kuris deklaravo per 900 tūkst. eurų turto ir pajamų. Tuo metu bendras politiko šeimos turtas siekia per 1,5 mln. eurų.
Trečia šiame sąraše socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos kartu su sutuoktiniu Mindaugu Navicku sukauptas turtas siekia arti milijono eurų. Pernai jis padidėjo beveik 200 tūkst. eurų.
Premjerės Ingridos Šimonytės ir kitų ministrų turtas – kuklesnis. Vyriausybės vadovė deklaravo 283 tūkst. eurų turtą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nurodė, kad jos ir sutuoktinio Edgaro Stanišausko turtas vertas 352 tūkst. eurų.
Kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų turtą sukaupusios deklaravo ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko bei Susisiekimo ministerijos vadovo Mariaus Skuodžio šeimos. Tiesa, jų piniginėse smarkių pokyčių per metus neįvyko.
Labiausiai prasiskolinęs Vyriausybėje – aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Šis politikas deklaravo 226 tūkst. eurų vertės turto, bet jo šeimos skola siekia 255 tūkst. eurų.
Tačiau kai kurių Vyriausybės narių šeimos, bent jau žvelgiant į viešai skelbiamas deklaracijas, ėmė gyventi geriau. Antai krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko deklaruoto turto vertė per metus nuo 14 tūkst. eurų pašoko iki 72 tūkst. eurų.
Pavyko sumažinti skolas
Tarp aukščiausių šalies pareigūnų turtingiausias toliau liko prezidentas Gitanas Nausėda. Jo ir Dianos Nausėdienės pernykštis deklaruotas turtas siekė 771 tūkst. eurų.
Palyginti su ankstesniais metais, Nausėdų turtas padidėjo vos keliais tūkstančiais, tačiau jų pečius jau slegia mažesnė skola. Pernai ji nuo 67 tūkst. eurų sumažėjo iki 48,5 tūkst. eurų.
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pernai irgi pavyko kiek pagerinti savo finansinę padėtį. Jos deklaruoto turto vertė padidėjo 1,2 tūkst. eurų ir pernai siekė 323 tūkst. eurų.
Tačiau savo turimo turto nedeklaravo Seimo vadovės sutuoktinis danas Peteris Heine Nielsenas. Politikė žadėjo, kad artimiausiu metu ir jos vyro deklaracija taps vieša.
Nei kartu, nei atskirai
Savo antrųjų pusių turto neafišuoja ne tik V.Čmilytė-Nielsen ar A.Bilotaitė, bet ir daugiau politikų, nors interesų deklaracijoje skelbia esą gyvenantys ne vieni.
Antai turtingiausias Seimo narys Valdemaras Valkiūnas nurodo, kad yra vedęs. Bet jo žmonos Genovefos deklaracija neskelbiama. Per 4,8 mln. eurų turtą deklaravęs parlamentaras „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jai to daryti nereikia, nes ji – Latvijos pilietė.
Seimo narys konservatorius Audrius Petrošius taip pat deklaravo ryšį su savo vaiko motina Laura Teresaite, bet ji turto nedeklaravo. Politikas aiškino, kad jai to daryti nėra prievolės, nes jie nėra susituokę ir turi atskirą turtą.
Įstatymų leidėjas nemato problemos, kad kartu gyvenančios, bet nesusituokusios poros neturi prievolės deklaruoti bendro turto. „Visokių situacijų būna. Kartais ryšys nėra toks artimas, kad atsirastų prievolė deklaruoti turtą“, – į detales nebuvo linkęs leistis A.Petrošius.
Bet jo frakcijos kolega Arūnas Valinskas mano, kad kartu gyvenančios ir bendrą turtą turinčios, tačiau santuokos neįregistravusios poros turėtų jį deklaruoti kaip ir kiti vieši asmenys.
Konservatorius tikino, kad jau yra nutraukęs buvusį ryšį su savo vaiko motina Viktorija Denisovaite, nors parlamentaro interesų deklaracijoje skelbiama kitaip: „Mes išsiskyrėme, nors ir nebuvome vedę. Tiesa, mūsų turtas buvo įsigytas bendrai ir mano deklaracijoje nurodoma visa bendrai įsigyto turto vertė, niekada nedalindavau jo per pusę.“
A.Valinskas mano, kad panašias situacijas išspręstų priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, kuris įteisintų partnerystę. Tokiu atveju politikų ar valstybės tarnautojų partneriai privalėtų registruoti savo turtą.
Partnerius tektų atskleisti
Panašiai kalbėjo ir prieš trejus metus su žmona išsiskyręs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas. Naujos šeimos nesukūręs politikas mano, kad ir partneriams turėtų atsirasti prievolė deklaruoti turtą.
Liberalas sutiko, kad dabartinė situacija, kai turtą privalo deklaruoti tik politikų sutuoktiniai, neužtikrina lygių teisių: „Poros, jeigu gyvena metus ar daugiau, dažniausiai tuos savo santykius įteisina. Čia galbūt daugiau paliestų tos pačios lyties partnerius. Dabar Seime įstrigęs įstatymas užpildytų turto deklaravimą reglamentuojančio įstatymo spragas.
Tiesa, A.Bagdonas nemano, kad šis įstatymas stringa ir dėl to, jog parlamentarai gali būti suinteresuoti nedeklaruoti partnerystės taip siekdami parodyti kuklesnį turtą: „Turbūt nėra didelio skirtumo, ar deklaruoji dešimt, ar šimtą tūkstančių. Turėti antrąją pusę yra didesnė vertybė nei pinigai ar kitas turtas.“
Patys jaustųsi saugiau
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mindaugo Lingės teigimu, Gyventojų turto deklaravimo įstatymas numato išlygas sugyventiniams ir nuolat Lietuvoje negyvenantiems politikų sutuoktiniams.
Tačiau konservatorius mano, kad toks reglamentavimas nėra pakankamas, jį esą reikėtų tobulinti: „Manau, kad reikėtų žvelgti į ateitį ir eiti tuo pačiu keliu kaip ir su Diplomatinės veiklos įstatymu, kuris yra taikomas sutuoktiniui ir jo partneriui.“
Politikas pripažino, kad ministrės A.Bilotaitės situacija atskleidžia, jog turto deklaravimą reglamentuojančiame įstatyme yra spragų: „Nemanau, kad A.Bilotaitė elgėsi priešingai, nei reikalauja įstatymas, ar naudojasi jo spragomis. Jos atsakomybės šiuo atveju nėra, nes įstatymas reikalauja, kad turtą deklaruotų tik sutuoktiniai.
Vis dėlto šią tvarką reikėtų tikslinti, kad visi vieši asmenys turėtų vienodas prievoles. Jei jų partneriai atitinka sutuoktinio statusą, turėtų deklaruoti turtą. Taip būtų užtikrintas didesnis skaidrumas.
Manau, kad ir patys politikai, kurie nėra įregistravę santuokos, bet turi partnerį, jaustųsi daug saugiau nebijodami, kad ant jų gali kristi kažkokie šešėliai ar atsirastų regimybė, kad kažkas slepiama.“
Vidaus reikalų ministerijos atstovai „Lietuvos rytui“ nurodė, kad ministrė nėra susituokusi, neturi bendro turto ir todėl nėra prievolės jo deklaruoti.
Seime – mažiau milijonierių nei prieš metus
Palyginti su kadencijos pradžia, milijonierių gretos Seime pernai kiek išretėjo.
Iš parlamento pasitraukus valstiečių lyderiui R.Karbauskiui ir su Darbo partija į Seimą patekusiam A.Guogai, milijonierių gretas papildė tik buvęs socialdemokratų lyderis G.Paluckas.
Be G.Landsbergio, V.Valkiūno ir D.Kreivio, Seimo milijonierių sąraše taip pat yra liberalas A.Lydeka (2,3 mln. eurų), į jį patenka valstietis V.Ąžuolas (1,5 mln. eurų) ir kiek daugiau nei 1 mln. eurų vertės turtą turintis konservatorius K.Starkevičius.
Arti milijono eurų turtą yra sukaupęs ir parlamentaras R.Žemaitaitis. Didžiausią jo dalį (227 tūkst. eurų) sudaro santaupos, tuo metu gyvenamasis namas šalia Laurų kvartalo Vilniuje įvertintas 130 tūkst. eurų.
Tiesa, paaiškėjo, kad leidimas šio namo statybai Neries pakrantėje prieš aštuonerius metus buvo išduotas galimai pažeidžiant teisės aktus. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kuri ir išdavė leidimą, dabar grasina kreiptis į prokuratūrą, kad jis būtų panaikintas.
Landsbergiai nusipirko namus užsienyje
Tarp politikų turtingiausia tapusi konservatorių lyderio G.Landsbergio šeima pernai aplenkė ne vienus metus pirmoje vietoje buvusį Klaipėdos savivaldybės tarybos narį valstietį V.Dambrauską.
Tiesa, privačių mokyklų ir darželių tinklą valdančios A.Landsbergienės ir G.Landsbergio turtas pernai kiek susitraukė. Dar 2021 metais jis siekė 18,5 mln. eurų, dabar – 18,1 mln. eurų.
Kaip nurodoma deklaracijoje, pernai sumažėjo ne tik šeimos santaupos, bet ir turimų akcijų bei kitų vertybinių popierių vertė. Užtat Landsbergiai už beveik 800 tūkst. eurų nusipirko namą užsienyje.
Šiuo metu Landsbergiai atostogauja ir į telefono skambučius neatsiliepia, tuo metu nei ministro, nei jo sutuoktinės atstovai nekomentavo, kurią šalį ir kodėl politiko šeima pasirinko antram būstui.
Turtas didėjo kaip ant mielių
Kokia višta deda auksinius kiaušinius socialdemokratui G.Paluckui (nuotr.), kurio šeimos turtas pernai padidėjo dvigubai?
Parlamentaro šeimos deklaruotas turtas pernai buvo įvertintas 1,7 mln. eurų. Ankstesniais metais jo vertė nesiekė ir milijono. Bene didžiausia šuolį padarė akcijų vertė.
Antai 2020 metais G.Palucko turimos akcijos buvo įvertintos 100 tūkst. eurų, 2021 metais jų vertė staiga pakilo iki pusės milijono, o pernai jau perkopė milijoną ir buvo įvertintos 1,3 mln. eurų.
G.Paluckas svarstė, kad šiemet įmonės vertė turėtų pašokti dar labiau ir jo turimos akcijos gali būti vertos 5 mln. eurų. Tokia sėkmė lydi prieš 12 metų politiko kartu su partneriu įsteigtą įmonę „Emus“.
Užsienio rinkai ši įmonė tiekia elektroniką ir programinę įrangą elektra valdomoms transporto priemonėms bei elektros saugykloms. „Įmonė augo nuosekliai ir užaugo. Ji dirba šiuo metu madingoje ir perspektyvioje technologijų srityje, į kurią mes sąmoningai nėrėme prieš dvylika metų“, – „Lietuvos rytui“ džiaugėsi teisingą kryptį investavimui pasirinkęs programuotojo išsilavinimą turintis G.Paluckas.
Jis sakė, kad įmonė, gaminanti akumuliatorių valdymo sistemas, klientų Lietuvoje beveik neturi, bet jos produkcija eksportuojama į 50 šalių.
Politikas pasigyrė, kad lietuviška įmonė sugeba konkuruoti su Kinijos ir Pietų Korėjos gamintojais, nors jos produkcija nepigi, bet klientai vertina kokybę.
„Bet kuriam kūrėjui malonu, kai kūdikis užauga – idėja virsta pelningu verslu ir buvusi rizika pasiteisina“, – kalbėjo G.Paluckas.
Tiesa, tai ne vienintelė parlamentaro investicija. Socialdemokratas atskleidė, kad yra investavęs ir į riešutmedžių plantacijas Turkijoje: „Visi nori sveikai ir ilgai gyventi. Riešutų paklausa augs, nes greitai jie turėtų tapti mitybos pagrindu.“
G.Paluckas taip pat ūkininkauja Lietuvoje. Dzūkijoje esančiame ūkyje jis augina vištas, antis.
