„Visą rytą neprisijungiu prie „Luminor“ el. bankininkystės“, – į portalą lrytas.lt kreipėsi vilnietė Sandra.
„Luminor“ banko internetiniame puslapyje įspėjama apie galimus trikdžius: „Šiuo metu gali kilti nesklandumų naudojantis mūsų interneto banku. Dirbame, kad išspręstume šią situaciją ir apgailestaujame dėl nepatogumų.“
Susisiekus su banko komunikacijos projektų vadove Agne Mažeikyte‑Šmeliova, ši tvirtino: specialistai jau aiškinasi, dėl ko gali kilti nesklandumų prisijungiant prie el. bankininkytsės.
„Šiuo metu kai kuriems klientams gali kilti nesklandumų naudojantis mūsų interneto banku, tačiau problema nėra visuotinė. Mūsų specialistai aiškinasi sutrikimo priežastis ir dirba, kad jis būtų išspręsta kuo greičiau. Atsiprašome klientų dėl patiriamų nepatogumų“, – teigė ji.
Nuo nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveikė ir SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė.
„Nebus atliekami mokėjimai kai kuriose e. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti interneto banke. Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis galėsite kaip įprastai. Atsiprašome už galimus nepatogumus“, – buvo rašoma banko feisbuke.
Ketvirtadienio vakarą buvo sutrikusi ir „Swedbank“ el. bankininkystė. Gyventojams buvo sunku prisijungti prie interneto banko bei išmaniosios programėlės.
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas portalui 15min.lt tvirtino, kad sutrikimai nėra susiję su kibernetinėmis atakomis.
Šiuo metu „Swedbank“ interentinė bankininkystė Lietuvoje vėl veikia kaip įprasta.
„Faktas, kad vyksta atakos“
Visgi yra abejojančių bankų teiginiais, esą kibernetinių atakų nebūta. „Telia“ skaitmeninio pažangos centro kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis portalui lrytas.lt sakė: kad bankai buvo ir vis dar yra atakuojami, yra faktas.
„Rusų programišiai turi tokią programėlę, kuria dalijasi su visais prijaučiančiais, norinčiais dalyvauti atakose. Toje programėlėje yra taikinių, kuriuos reikia atakuoti, sąrašas. Tarp tų taikinių šiandien ryte yra ir „Swedbank“, ir „Luminor“. Yra ir daugiau bankų, pavyzdžiui, Medicinos bankas. Daugelis jų tapo neprieinami. Matau, kad jie yra atakuojami. Faktas, kad vyksta atakos. Dėl to tikriausiai ir kyla problemų prisijungiant“, – aiškino D.Povilaitis.
Ekspertas pridūrė, kad bankų, į kuriuos nusitaikę programišiai, sąraše yra ir SEB bankas.
D.Povilaitis pabrėžė: Lietuvos bankai tą žino, jie jau ėmėsi gynybos priemonių.
„Jei pamėgintumėte prisijungti prie „Swedbank“ iš užsienio, jums nepavyktų. Iš Lietuvos veikia, o iš užsienio – ne. Tai yra gynybos būdas. Jei nesusitvarkai, tiesiog užblokuoji užsienį. Paklauskite „Swedbank“, kodėl nepavyksta prisijungti iš užsienio“, – komentavo ekspertas.
Pasak D.Povilaičio, programišiai nuolat atakuoja skirtingus sektorius.
„Kai prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, buvo atakuojamas transporto sektorius, po to – žiniasklaida. Dabar – bankai“, – vardijo pašnekovas.
Visgi gyventojams pulti į paniką nereikėtų, tokių atakų tikslas – ne duomenų nutekinimas.
„Įsivaizduokite, jums reikia nusipirkti bilietą į lėktuvą, kažkam skubiai susimokėti. Ką jūs darysite, jei negalite prisijungti prie banko ir susimokėti? Toks ir yra tikslas – sutrikdyti veiklą, pridaryti nepatogumų“, – sakė D.Povilaitis.
