„Žmonės nebeperka kepinių, taupo. Ekonominė situacija labai prasta“, – pratarė duoną, pyragaičius ir šviežius konditerijos kepinius kepusios bendrovės „Vejolita“ vadovas Valentijus. „Vejolitos“ keksų „Negriukas“ ne taip seniai buvo galima įsigyti ir tinklų parduotuvėse, o dabar pirkėjams teks rinktis kitų kepėjų gardėsius.
„Nebankrutuojame, tiesiog stabdome veiklą. Buvo ypač daug darbo, naktinio – taip pat, o aš viskam organizuoti nebeturiu sveikatos“, – pratarė Valentijus. Ši Vilniuje prieš dvidešimt metų įkurta bendrovė pernai gavo 844 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 38 tūkst. eurų pelno.
Tačiau gegužės 31 dieną Užimtumo tarnybai ji pranešė apie visų darbuotojų atleidimą. Per birželį apie atleidžiamus darbuotojus šiai tarnybai informaciją pateikė dar keturios įmonės. Iš jų daugiausia – 75 darbuotojus suplanavo atleisti mėsos ir paukštienos produktų gamybos bendrovė „Van Hessen Lithuania“.
Turi pranešti tarnybai
Apie tai, kad planuoja atleisti grupę darbuotojų, įmonės turi iš anksto pranešti Užimtumo tarnybai.
Praėjusį mėnesį 18-os darbuotojų nutarė atsisakyti medinę tarą gaminanti įmonė „Julisa“. Apie 35 darbuotojų atleidimą minėtą tarnybą informavo ir parduotuvėse naudotais daiktais prekiaujanti bendrovė „Rovalsa“, 14-a darbuotojų rengėsi atleisti nekilnojamojo turto nuomos bendrovė „Gudžionys“.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet daugiausia darbuotojų atleidusių įmonių penketuke yra pernai, per energetikos krizę, veiklą turėjusi stabdyti sūrių gamybos bendrovė Lukšių pieninė. Vasarį ji atsisveikino su 150 darbuotojų.
Balandį 128 darbuotojus atleido „Žemaitijos keliai“. Maždaug su penktadaliu dirbusiųjų – 120 darbuotojų – kovo mėnesį atsi– sveikino duomenų apdorojimo bei interneto serverių paslaugų veiklos įmonė „Intrum Global Business Services“. Ketvirtoji pagal atleistų žmonių skaičių būtų minėta įmonė „Van Hessen Lithuania“. Penktoji – žuvų perdirbimo bendrovė „Espersen Lietuva“, kuri metų pradžioje atleido 70 darbuotojų.
Šiemet pranešimus Užimtumo tarnybai apie grupės darbuotojų atleidimą nuo sausio iki šiol pateikė 33 įmonės.
Sunkmečio kontekstas
Pasak gėrimų gamybos bendrovės „Straikas“ direktoriaus Gintaro Didžioko, šiuo metu įtampa rinkoje yra didelė.
„Dabar – techninė recesija. Pagal darbo rinkos aktyvumą matau, kad žmonės aktyviau ieško darbo ir kad atlyginimų lūkesčiai suprastėjo, vadinasi, darbo vietų mažėja.
Savo ruožtu verslas jaučia didžiulį kapitalo stygių, paskolų poreikis auga, o paskolų sąlygos griežtėja. Verslui reikia milžiniškų pastangų naujoms rinkoms surasti, naujiems produktams kurti, naujoms technologijoms įsigyti, bet tai daryti verčia konkurencija“, – taip situaciją apibūdino G.Didžiokas.
Tuo metu ekonomistai ją regi ne tokią niūrią. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė „Žinių radijui“ yra sakiusi, kad įmonės kol kas tokių veiksmų kaip masiniai darbuotojų atleidimai neplanuoja, nes tai – kraštutinė priemonė.
Kita vertus, pasak jos, rinkoje vis dar stebimas darbuotojų trūkumas, pavyzdžiui, pavasarį baldų įmonėms atleidus dalį darbuotojų jie greitai „buvo nusiurbti“ kitų verslų – nebuvo ilgai be darbo.
„Įmonės yra suinteresuotos išlaikyti darbuotojus, palaukti, kol sunkumai atsitrauks. Jei kartotųsi 2008–2009 m. krizė, atleidimai būtų neišvengiami, bet dabar situacija ne tokia“, – patikino ji.
Anot ekonomistų, žmonių elgesys yra pasikeitęs, jie neskuba dirbti bet kokio darbo už bet kokį atlygį.
„Nors šiuo metu laisvų darbo vietų yra, vis tiek turime sektorių, kuriuose nuolat ieškoma darbuotojų, nes, jei žmogus dabar dirbo statybininku, jis galbūt nenori dirbti vilkiko vairuotoju. Persiorientavimo procesas nėra greitas.
Bet įmonės stengiasi išlaikyti darbuotojus, laiko juos, net jei neturi jiems ką duoti veikti, nes darbuotojų trūksta. Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje pamatysime augančius lūkesčius, tad, manau, net ir neturintys darbo darbuotojai bus greitai surankioti. Kol kas čia grėsmės nematau“, – tikino ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Radijo laidoje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė priminė, kad dabar vasara, tad gali būti, jog tikrosios situacijos neįžvelgiame dėl atostogaujančiųjų. Viskas turėtų paaiškėti rudenį – bus matyti, vyks ar ne grupiniai darbuotojų atleidimai.
Įspėjama iš anksto
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, grupės darbuotojų atleidimas nėra įprastinis procesas. Yra svarbių dalykų, apie kuriuos turi žinoti darbdaviai atleisdami grupę dirbančiųjų.
Anot I.Piličiauskaitės, prieš atleidžiant grupę darbuotojų, išskyrus bankroto atvejį, darbdavys privalo atlikti keletą svarbių žingsnių.
Vienas jų – apie būsimą atleidimą įmonės vadovas privalo informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą. Taip pat reikia konsultuotis su ja, kaip sušvelninti būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinius.
Tokios situaciją švelninančios priemonės galėtų būti darbuotojų perkvalifikavimas, perkėlimas į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčiai, didesnės, negu Darbo kodekse numatytos, išeitinės išmokos, įspėjimo terminų pratęsimas, suteiktas laisvas laikas darbo paieškoms ir kita.
„Per konsultacijas abi šalys siekia susitarti, kaip sušvelninti galimas neigiamas pasekmes darbuotojams, ir, jei tik įmanoma, sumažinti atleidžiamų iš darbo žmonių skaičių.
Tiesa, tokiais atvejais, kai įmonė bankrutuoja, minėtos konsultacijos nėra privalomos, tačiau profsąjungos arba darbo tarybos atstovams vis tiek iš anksto privalu pranešti apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą“, – kalbėjo Darbo teisės skyriaus vedėja I.Piličiauskaitė.
Ieško darbo vietų
Pasak I.Piličiauskaitės, svarbi žinia – pasibaigus įmonės vadovų konsultacijoms su darbuotojų atstovais, jeigu ir po jų išlieka būtinybė atleisti grupę dirbančiųjų, bankroto atveju – taip pat, įmonės privalo raštu pranešti apie atleidžiamų žmonių skaičių Užimtumo tarnybai.
Savo ruožtu darbuotojų atstovai irgi gali pateikti Užimtumo tarnybai savo pastabas ir pasiūlymus.
„Kadangi paprastai vienu metu atleidžiama daug tos pačios specialybės darbuotojų, svarbu apie tai iš anksto informuoti Užimtumo tarnybą, nes grupei žmonių tampa gerokai sunkiau darbo rinkoje susirasti ir susitarti dėl tokio paties darbo.
Tokiu atveju Užimtumo tarnyba, iš anksto žinodama apie poreikį, ieško ir siūlo šiems asmenims tinkamų darbo vietų“, – paaiškino I.Piličiauskaitė.
Akcentuotina, kad darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta nepranešus Užimtumo tarnybai, darbuotojų atstovams apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą arba pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.
Tokiu atveju darbdavys rizikuoja, kad darbuotojai, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją, atleidimus ginčys kaip galimai neteisėtus. Už minėtų procedūrų nesilaikymą darbdaviui taip pat gresia administracinė atsakomybė, kurią gali taikyti Valstybinė darbo inspekcija. Akcentuotina, kad darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta nepranešus Užimtumo tarnybai, darbuotojų atstovams apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą arba pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais.
Užimtumo tarnyba įregistravo mažiau bedarbių
- Užimtumo tarnyba dar nepaskelbė antrojo metų ketvirčio nedarbo duomenų. O sausio–kovo statistika yra švelnesnė, nei būta 2022-ųjų pirmąjį ketvirtį, bedarbių įregistruota mažiau.
- Šiemet per sausį–kovą į Užimtumo tarnybą kreipėsi 69,2 tūkst. bedarbių – 3 tūkst., arba 4,2 proc., mažiau nei pernai.
- Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, šiemet sausio–kovo mėnesiais įregistruotos darbo jėgos pasiūlos struktūroje 16–29 m. jaunimo dalis augo, vyresnių – mažėjo.
- Daugiau nei trečdalis (36,2 proc.) per I ketvirtį įregistruotų asmenų neturėjo profesinio pasirengimo.
- Daugiau kaip pusė (55,9 proc.) įregistruotų bedarbių anksčiau dirbo paslaugų sektoriuje. Kiek daugiau nei penktadalis (22,6 proc.) – pramonės įmonėse, 15,1 proc. – statybose, 6,5 proc. – žemės ūkyje.
- Per 2023 m. I ketvirtį darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 44,8 tūkst. laisvų darbo vietų – 46,6 proc. mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, darbo pasiūlymų mažėjo visuose veiklos sektoriuose, išskyrus švietimą, kitą aptarnavimo veiklą ir viešąjį valdymą.
- Perpus mažiau darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos, statybos, transporto ir saugojimo, elektros, dujų ir garo tiekimo, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdantys darbdaviai.
- Laisvų darbo vietų mažiau nei praėjusių metų I ketvirtį registruota vadovams, specialistams ir įstaigų tarnautojams, paslaugų darbuotojams ir pardavėjams, kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, nekvalifikuotiems darbininkams. Labiausiai darbo pasiūlymų sumažėjo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams (-55,2 proc.).
Darbo kodekso straipsniai
- Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – tai numato Darbo kodekso 57 straipsnis, taip pat darbdavio valia (Darbo kodekso 59 straipsnis) arba darbo sutarties šalių susitarimu (Darbo kodekso 54 straipsnis).
- Grupės darbuotojų atleidimas – tai procesas, kai per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį arba dėl susiklosčiusios situacijos, arba dėl darbdavio bankroto (Darbo kodekso 62 straipsnis) numatoma atleisti iš darbo 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 20 iki 99.
- Grupiniu atleidimu laikoma ir situacija, kai atleidžiama ne mažiau kaip 10 procentų darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 299, arba 30 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 300 ir daugiau.
Parengta bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija.
