Matydami, kad mokesčių reformą surezgusi Finansų ministerijos vadovybė nė neketina pagelbėti verslui, ir smulkias, ir solidžias įmones vienijantys Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (VPPAR) nutarė kreiptis į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei premjerę Ingridą Šimonytę.
Verslininkų nuomone, ne kas kitas, o būtent Lietuvos vadovai turi įjungti į prapultį stumiančio mokesčių buldozerio stabdžius. Nes reformoje nėra verslo logikos, o tie, kas ją sukurpė, neturi elementarios pagarbos tiems, kas kuria mūsų šalies ekonomiką.
Ruduo netruks ateiti, – netruks ateiti laikas, kai Seimas galutinai balsuos „už“ ar „prieš“ mokesčių pakeitimus. O gal „čekiukų“ skandalo fone gimusi reforma iki to laiko bus sustabdyta?
Verslininkai viliasi, kad Prezidentas – ekonomistas, supranta, kuo gresia mokesčių reforma. Jie tikisi, kad ir Seime dar yra sveikai mąstančių žmonių, kurie nepraleis jos buldozerio. Ir kad Lietuva – ne Baltarusija, už nuomonę verslininkų į kalėjimus neuždarys.
Lenda po marškiniais?
„Ką jūs darot? Tai – labai blogai. Tai – apverktinas blogis“, – štai taip solidžios patirties turintys verslininkai bando paakinti šalies vadovus, kad jie sustabdytų Seimą jau pasiekusią mokesčių reformą.
„Skaudu, kad tai – pirmoji vyriausybė, kuri įlindo į asmeninę žmonių lovą – turiu omenyje Morganos Danielės užmačias pakeisti Baudžiamąjį kodeksą taip, kad be sutikimo raštelių vyras su žmona negalėtų suartėti.
O štai finansų ministrė nekviesta atsisėdo prie kiekvienos šeimos Šv. Kalėdų stalo. Nes iki šiol šeimose nebuvo nė minčių apie tai, kad tėvai negalėtų vaikams dovanoti savo užgyvento turto.
Nesvarbu, ar tėvai – tai smulkieji verslininkai, ar pramonininkai – to dar nebuvo, kad tėvų dovanos vaikams būtų apmokestinamos“, – žodžių kišenėje neieškojo VPPAR prezidentas Sigitas Leonavičius.
Jis turi solidžios 35 metų verslo patirties, tad ir jis, ir kiti jo kartos verslininkai puikiai pamena finansų ministrus valstybininkus Romualdą Sikorskį ir Rainoldijų Šarkiną, kurie stengėsi kurti Lietuvos ekonomiką.
„Žinome, ką reiškia, kai valstybė verslui kloja pamatus. Užtat baisus yra dabartinis požiūris, nes patirties neturinti ministrė ir jos komanda bando „žaisti ekonomiką“ verslo mokesčių sąskaita. Tai veda į pražūtį“, – sakė S.Leonavičius.
Svarbūs pakeitmai
Primename: Finansų ministerija Seimui pateikė keturių įstatymų pakeitimus. Bene skaudžiausias iš jų yra mokestinės naštos didinimas individualia veikla užsiimantiems žmonėms. Nuo 2026 m. numatomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas vietoje šiuo metu esančių 15 proc.
Įstatymų pakeitimais siūloma riboti ir dovanas iš artimųjų asmenų. Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iki 300 tūkst. eurų.
Siūlomas ir vidutinis nekilnojamo turto mokestis už gyvenamąjį būstą – 16 eurų per metus. Teikiamame nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) projekte siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė yra sakiusi, kad Europos Komisijai (EK) nėra reikalinga visas mokesčių reformos paketas tam, jog Lietuvai būtų suteikiamos RRF fondo lėšos. Tam, kad būtų gauti RRF pinigai, užtenka visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio.
Pasak D.Čibirienės, Europa neprašo mokesčių padidinimo individualiai veiklai. Ji prašo visuotino NT mokesčio, kuris dabar, pagal projektą, ir yra padarytas.
Valdžia verslo negirdi
Pasak bendrovės „Straikas“ direktoriaus Gintaro Didžioko, verslo nuomonės valdžia nenori girdėti.
„Ji absoliučiai mus ignoruoja ir, sakyčiau, net meluoja: sako viena, o daro – kitką. Ir dar rodo atvirą nepagarbą verslui bei savarankiškai dirbantiems žmonėms“, – emocijų nepagailėjo 12 metų už įmonės vairo stovintis G.Didžiokas.
Pasak jo, mokesčių reforma tęsiamas savotiškas verslo kiršinimas.
„Galbūt žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis ir neturi patirties savo versle – galbūt jie ir nesupranta atsakomybės bei rizikos, kurią tenka prisiimti verslui.
O dabar gi iš konteksto ištraukusi keistus pavyzdžius ministerija bando pateisinti savo veiksmus.
Ne vienas ekspertas pastebėjo, kad Lietuvoje priimamas milžiniškas kiekis teisės aktų – esame jų čempionai Europoje. Apmaudu, kad svarstant mokesčių pakeitimus nebuvo išsamių, rimtų diskusijų, kuriose valdžia būtų įsigilinusi į tai, ką sako kita pusė.
Nors verslo asocijuotos struktūros ir bando pateikti savo argumentus, tai vyksta be rezultatų. Situacija – nemaloni“, – sakė G.Didžiokas.
Pasak jo, įtampa rinkoje – didelė, spaudimą verslui daro ir nežmoniškas bankų elgesys.
„Dabar – techninė recesija. Pagal darbo rinkos aktyvumą matau, kad žmonės aktyviau ieško darbo ir kad atlyginimų lūkesčiai suprastėjo, vadinasi, darbo vietų mažėja.
Savo ruožtu verslas jaučia didžiulį kapitalo stygių, paskolų poreikis auga, o paskolų sąlygos – griežtėja.
Dabar gi, sunkmečio kontekste, realiai visą atsakomybę mokesčių reformatoriai numetama įmonėms bei savarankiškai dirbantiems žmonėms, nepaisydami jų finansinių įsipareigojimų bei rizikos.
Verslui reikia milžiniškų pastangų naujoms rinkos surasti, naujiems produktams kurti, naujoms technologijoms įsigyti, bet tai daryti verčia konkurencija.
Tačiau tie žingsniai sunkėja, nes vis uždedama papildoma našta ant pečių ir dar ant kojų pririšami svarsčiai. O viešoje erdvėje valdžia pučia žandus ir sako, kad esą tai – labai lengva recesija“, – svarstė verslininkas.
„Čekiukų“ kontekstas
„Kreipiamės į šalies vadovus vildamiesi, kad jie turi ausis ir girdi, turi akis – ir mato.
Finansų ministrė nevaldo ekonomikos, ji tik stebi rodiklius. Tad negi nemato, kad verslas atsidūrė aklavietėje? Kad užsakymų katastrofiškai mažėja.
Tad norint papildyti valstybės biudžetą, nes atsirado būtinybė padidinti finansavimą krašto apsaugai, reikia ieškoti kitų būdų, kaip tai padaryti, nekraunant mokesčių naštos tiems žmonėms, kurie vos išgyvena.
Dar bjauriau, kad Seime pristačiusi mokesčius keičiančių įstatymų pataisas joms prieštaraujančias puses ne kas kitas, o ministrė išvadino lobistais, esą kalbančiais dėl savo asmeninių interesų. Jos pasakymas, kad „lobistai jai nediktuos mokesčių darbotvarkės“, „čekiukų“ fone tai turi neskanų atspalvį.
Reformos šiaip jau nėra blogis, bet jų paskirtis negali būti verslui užkrauta našta, ypač individualiai veiklai, nevertinant visumos“, – kalbėjo Vilniaus PPAR viceprezidentė dr. Vyda Mozoriūnienė.
Šiuo metu – ekonomikos nuosmukis, techninė recesija bet kada gali virsti realiu sulėtėjimu. Bet, užuot skatinusi ir motyvavusi individualiai dirbančius žmones, jiems valdžia ant kaklo mauna dar sunkesnius pavalkus.
Gyrėsi susitikimais
„Tuomet, kai išgirdau ministrės retoriką pristatant mokesčių reformą – jos verslo bendruomenei mestą kaltinimą lobizmu, supratau, kad tai – nekompetencijos dugnas. To klausant mane ištiko šokas“, – nesenus įvykius prisiminė S.Leonavčius,
Finansų ministerija gyrėsi, kad rengdama mokesčių reformos paketą buvo surengusi dvi dešimtis diskusijų su socialiniais partneriais ir sulaukė atsiliepimų beveik iš 70 institucijų.
Pasak S.Leonavičiaus, išties per susitikimus verslas pasakė, ką mano apie mokesčių reformą. Bet kas iš to?
„Ir pas mus, rūmuose, lankėsi finansų viceministrė su savo komanda, bet ji ciniškai ignoravo visus pasiūlymus – dialogo nebuvo.
Verslo bendruomenė puikiai žino, ką ji dirbo iki viceministrės posto. Juk ji buvo verslo konsultantė, turėjo smulkią įmonę, kuri neišsilaikė. Tikėtina, kad apie verslą supratimo nebuvo itin daug, užtat užėmus viceministrės pareigas važiuojama jau buldozeriu.
Yra toks posakis: „Iš kur atėjai, ten ir sugrįši“. Politikai nėra amžini, ir jiems teks grįžti ten, iš kur atėjo į sceną.
Mes, verslo organizacijų vadovai, kalbamės tarpusavyje, bendraujame. Tai, ką pasakė viešai ir LPK, ir kitos verslo organizacijos, tai jos darė viską įvertinusios.
Esame Lietuvos ekonomikos kūrėjai, BVP kūrėjai, ir staiga finansų ministrė, kuri nesugeba susitvarkyti „savo čekiukų“, viešai apkaltina verslą, kad lobistų ji neklausys.
Turime gerą lobizmo pavyzdį. Juk būtent dabartinė Vyriausybė iškepė reikalavimą nuo liepos 1 dienos pakeisti automobiliuose pirmosios pagalbos vaistinėles. Ir tai – tik dėl to, kad jose atsirastų turniketas kraujavimui stabdyti.
Visoje ES to nereikalaujama, bet, matyt, kažkam buvo naudingas šis pakeitimas. Ir visi vairuotojai priversi tai padaryti.
Mokesčių reformoje yra perteklinių reikalavimų, bet yra jų ir gerų. Jeigu per diskusijas būtų atsižvelgta ir į ekonominę situaciją, ir į verslo siūlymus, ją būtų galima pakoreguoti ir priimti.
Bet dabar – užsispirta, socialiniai partneriai pažeminti taip, kaip niekada nėra buvę iki šiol. Elgiamasi nekompetentingai, nevertinant pasekmių“, – štai taip esamą padėti apibūdino S.Leonavičius.
Tuomet, kai teisės aktai priimami jėga, verslui telieka paklusti, tačiau pasekmės nieku nedingsta. Tad ir šiuo atveju padidėjusi finansinė našta atsigręžtų prieš pačius žmones – mažėtų darbo užmokestis, nes verslas, padidėjus mokesčiams, turėtų mažinti sąnaudas.
„Vyriausybė neturi kompetencijos, o negebėjimą dangsto emocijomis ir užsispyrimu. Jos po 2024 metų rinkimų neliks. Bet kai jos požiūris į ekonomiką, į verslą, į eksportą yra toks, kad „po manęs – nors ir tvanas, tai – žemas, apgailėtinas lygis“, – sakė 35 metus savo verslą gebėjęs išsaugoti S.Leonavičius.
