Norėdamas išeiti iš darbo, darbuotojas turi pareigą apie tai įspėti darbdavį parašęs prašymą. Tą turi padaryti 20 kalendorinių dienų prieš išėjimą. Vadinasi, gavę naują darbo pasiūlymą, pradėti dirbti naujame darbe iškart negalėsite, nebent gražiuoju susitarsite su esamu darbdaviu.
Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis portalui lrytas.lt sakė, kad yra išimčių, kada galima išeiti anksčiau, visgi jų – vos kelios.
„Yra baigtinis sąrašas priežasčių, kada darbuotojas gali išeiti anksčiau: kai darbdavys darbuotojui neduoda darbo 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per dvylika mėnesių, kai du mėnesius iš eilės neduoda pilnos algos, kai darbuotojas negali dirbti dėl savo sveikatos būklės ar dėl giminaičio slaugymo arba kai darbuotojui bedirbant sueina pensinis amžius“, – vardijo T.Bagdanskis.
Tokiais įstatymais patenkinti toli gražu ne visi. Norintieji išeiti dabar pat, bando pasitelkti gudrybes: išsiimti nedarbingumo pažymėjimą, išeiti atostogų, o treti tiesiog nebepasirodo darbe. Advokatas T.Bagdanskis paaiškino, kuo gali baigtis kiekvienas atvejis.
„Būna, kad darbuotojai būna nesąžiningi: paprašo atostogų, kad nereikėtų atidirbti, o per jas parašo prašymą išeiti. Visgi nėra svertų sakyti, kad tai – neteisėta. Juk beatostogaudamas žmogus tikrai gali suprasti, kad nenori dirbti arba randa kitą darbą“, – aiškino T.Bagdanskis.
Nuo to labiausiai kenčia darbdavys – jei darbuotojas būdamas atostogose parašė prašymą išeiti iš darbo, darbdavys nieko padaryti negali, mat atostogų dienos įsiskaičiuoja į 20 kalendorinių dienų įspėjimo apie išėjimą laikotarpį.
„Teisinių sankcijų dėl to imtis negalima. Lieka tik moralinė dilema“, – pridūrė advokatas.
Dar viena gudrybė, kurios griebiasi darbuotojai, – pasiimti nedarbingumo pažymėjimą.
„Su nedarbingumu sudėtingiau – jei esi nedarbingas, tuomet negali dirbti ir pas kitą darbdavį“, – trumpai aiškino T.Bagdanskis.
Kai kurie, išgirdę, jog reikės dar 20 dienų padirbti, padėję prašymą išeiti iš darbo, kitą dieną apskritai nepasirodo. Pasak T.Bagdanskio, toks elgesys – neprotingas, galintis rimtai paveikti jūsų reputaciją ir galimybes ateityje susirasti naują darbą.
„Darbuotojui neatėjus į darbą, darbdavys gali sužymėti pravaikštas ir atleisti už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Jei kas paprašys rekomendacijos, faktas, kad darbuotojas viską metęs išėjo, gali pakenkti“, – įspėjo advokatas.
Tačiau spragų yra ir čia – darbdavys negali imtis jokių teisinių svertų, norėdamas kaip nors nubausti į darbą neatėjusį darbuotoją. Jam belieka tik parašyti neigiamą rekomendaciją.
„Darbdavys galėtų darbuotojo prašyti ir atlyginti nuostolius. Jei darbuotojas turėjo padaryti kokį nors darbą, viską metė, neatėjo ir dėl to darbdavys neįvykdė įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, būtų galima paskaičiuoti to žalą. Bet paprastai Lietuvoje niekas dėl to nesismulkina“, – aiškino T.Bagdanskis.
T.Bagdanskis įspėjo, kad retsykiais pinklių griebiasi ir patys darbdaviai, kad tik darbuotojui sutrukdytų išeiti.
„Išėjimo iš darbo prašyme turi būti aiškiai nurodyta dokumento surašymo diena ir data, nuo kada darbuotojas turi būti atleistas. Kai tos datos neužfiksuojamos, būna sunku atsekti, kada prašymas įteiktas. Taip pat darbuotojas turi pasiimti pažymą, kad darbdavys prašymą gavo, nes būna tokių atvejų, kad darbdavys tą prašymą sunaikina ir sako: „Aš nieko negavau“. Todėl reikia turėti įrodymą, kad tai įteikta“, – pabrėžė pašnekovas.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius portalui lrytas.lt papasakojo, kaip situaciją mato iš darbdavių pusės. Anot jo, išties svarbu, kad darbuotojai turi padirbti dar 20 dienų po prašymo išeiti pateikimo.
„Suprantu darbuotoją, kuris susirado kitą darbą, kad jį kviečia čia ir dabar. Bet sukeiskime vietomis – jei darbdavys nori atleisti darbuotoją, jis turi mokėti trijų mėnesių išeitinę, o įspėti prieš šešis mėnesius. Tai gal turi būti kažkoks paritetas ir į darbdavio pusę? Manau, 20 dienų – normalus laikas. Turi būti vienodos sąlygos – jei darbdavys galėtų atleisti tą pačią dieną, tai ir darbuotojas galėtų išeiti iškart parašęs pareiškimą“, – įsitikinęs V.Janulevičius.
„Sąlygos turi būti abipusės. Manau, kad geras darbuotojas, norintis dirbti kitoje vietoje, turėtų gražiai išeiti iš senos darbovietės. Be abejo, tas pats sakytina apie darbdavį“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis tikino girdėjęs apie piliečių bandymus iš darbo išeiti anksčiau, visgi esą taip elgiasi tik žemesnės kvalifikacijos darbuotojai.
„Jei žmonės atsakingi, jiems reikia rekomendacijos. Dažniausiai aukštesnės kvalifikacijos ar pozicijos darbuotojai tikrai 20 dienų atbūna. Jie negali palikti buvusio darbdavio, nes reikia rekomendacijos.
Gudravimus matome paprastesniuose darbuose, kur nereikia rekomendacijų. Žmonės tiesiog neateina į darbą. Tokiu atveju nėra jokių sankcijų. Reikėtų numatyti tam tikras nuobaudas. Aišku, darbdavys tokiam darbuotojui nebemoka atlyginimo, bet vis tiek įmonė nukenčia, kai darbuotojo nebėra“, – sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.
V.Janulevičius pridūrė, kad neretai darbdaviai būna geranoriški ir leidžia darbuotojui išeiti iš darbo nesuėjus terminui. Visgi tai gali priklausyti ne tik nuo darbdavio gerumo, bet ir nuo darbuotojo pozicijos.
„Jeigu tai darbuotojas, kuris stovi prie staklių, naujo darbuotojo iškart nesurasime, tam reikia laiko. O jei darbuotojas dirbo buhalterijoje, galbūt jo darbą perimti gali kiti kolegos“, – svarstė jis.
V.Janulevičiaus teigimu, darbdaviui dažnai būna gaila, kai tenka atsisveikinti su darbuotojais, ypač jei jie išdirbę daugybę metų.
„Mes vertiname darbuotojus, kurie ilgai išdirba, su jais skirtis sunku, nepaisant to, kad jie galbūt nebespėja su dabartinio gyvenimo tempu, su technologijomis. Senų darbuotojų išėjimas skausmingas morališkai.
Bet, aišku, reikia suvokti, kad jei žmogus nori tobulėti arba darbas tiek įgriso, kad jis nebesidžiaugia dirbdamas ir gaudamas atlygį, tai tokie darbuotojai turi patys išeiti ir paaiškinti priežastis darbdaviams. Per prievartą mylimas nebūsi – tas pasakytina ir apie darbą“, – kalbėjo jis.
